Kelyje svarbu ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Ji šaltuoju metų laiku tampa ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo įvykių priežastimi. Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo ir sirgdami vyksta į darbą bei lanko mokslo įstaigas.

„Rudenį ir žiemą, kai sezoninių ligų laikotarpis įsibėgėja, reikėtų atidžiai įvertinti kiekvieno medikamento, kurį vartojate, poveikį vairavimo gebėjimams“, – kalbėjo šeimos gydytojas Julius Dabkus.

Pasak jo pavojingi vairuotojams gali būti ne tik antidepresantai, bet ir nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ar skausmo. „Tai, be abejo, turi įtakos vairuotojo reakcijai. Pseudoefedrinas ir fenilefrinas, kuriuos dažnai aptinkame vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi ir svaigimą. Todėl kiekvieną kartą išgėrus vaistų reiktų labai atsakingai įvertinti gebėjimą vairuoti“, – kalbėjo medikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik medikamentai nuo peršalimo padidina riziką sėdant už vairo. „Peršalimo simptomai taip pat daro neigiamą įtaką vairavimui. Pakilusi kūno temperatūra sulėtina žmogaus reakcijas ir sumažina jo gebėjimą susikoncentruoti. Daugeliui žmonių atsiranda mieguistumas, pablogėja koordinacija ir sutrinka rega. Ūmi sloga ir kosulio priepuoliai pačiu netinkamiausiu metu gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo situacijos kelyje“, – sakė J.Dabkus.

Jis patarė prieš vartojant kiekvieną vaistą atidžiai perskaityti informaciniame jo lapelyje nurodytus medikamento šalutinius poveikius. „Informaciniame lapelyje dažniausiai rasite bent sakinį apie vaisto įtaką vairavimui. Tačiau vien šia informacija pasikliauti nereikėtų, nes medikamentai sergančius žmones dažnai veikia skirtingai. Todėl vaisto įtakos vairavimui klausimą aptarkite su gydymą skiriančiu gydytoju ar vaistininku. Tikėtina, kad pavyks rasti medikamentą, kuris kels mažiausiai nepatogumų vairuojant“, – patarė J.Dabkus.

Pasak mediko, įtaką vairavimui daro ne tik fiziniai negalavimai, bet ir emocinė žmogaus būsena. Prislėgtas, susikrimtęs žmogus yra mažiau atidus aplinkai, jo reakcijos yra lėtesnės. Lygiai taip pat pernelyg susijaudinęs, įpykęs vairuotojas gali priimti itin drastiškus sprendimus kelyje, elgtis neatsakingai, išlieti savo emocijas ant kitų vairuotojų, o tai gali kelti avarines situacijas. Todėl pernelyg emociškai susijaudinę žmonės, prieš sėsdami vairuoti, turėtų įsivertinti emocinę būklę – ar ji leidžia jiems būti atidiems ir tinkamai reaguoti į situaciją kelyje.