Paatostogavus sunku sugrįžti ne tik prie darbų, bet ir prie įprasto miego ritmo. Nors miegas, pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės, vasarą kur kas kokybiškesnis, tačiau kelionės ar nerūpestingumas dažnai išbalansuoja įprastą miego grafiką. Specialistė pataria, kaip elgtis, kad trumpalaikiai miego sutrikimai nevirstų ilgalaikėmis problemomis.
Vasarą daugelis miega kur kas geriau nei įprastai. Tam įtakos turi aiškesnis paros ritmas, dažniau praleidžiamas laikas gryname ore, aktyvesnis laisvalaikis ir vasariškos šilumos sukeltos teigiamos emocijos. Pasak neurologės, didesnis šviesos kiekis vasarą padeda geriau suprasti dienos ritmą, todėl miegama geriau, bet neretai miego grafiką išderina vasaros linksmybės.
„Dažniausi miego sutrikimai, kurie pasireiškia vasaros ar atostogų metu – tai miego ritmo sutrikimai, kurie atsiranda dėl režimo pasikeitimo. Jeigu darbo metu esame įsprausti į tam tikrus rėmus, tai vasarą norime ilgiau pavakaroti ir taip nepastebimai pakeičiame miego grafiką. Jautresniems tai gali tapti pagrindine miego sutrikimo priežastimi“, – sako gydytoja D. Matačiūnienė.
Sutrikimai gali tęstis mėnesius
Pasak specialistės, atostogų ir vasaros metu reikėtų vengti radikalių miego grafiko pokyčių. Net ir kelių valandų nuokrypis gali sukelti neigiamų savijautos padarinių. Rizikuojama ne tik atostogų poilsiu, bet ir ilgalaikėmis miego ritmo sutrikimo problemomis. Jos gali užsitęsti net kelis mėnesius.
„Atostogų metu žmonės įpranta gultis vėliau, ilgiau miegoti – ir taip radikaliai pakeisti savo grafiką. Drastiškas laiko ir režimo pokytis iššaukia blogą savijautą: žmonės būna apsiblausę, nepailsėję, ir labiau pavargę. Mūsų organizmas mėgsta stabilumą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai