Rudens sezonas atneša ne tik daugiau lietaus, bet ir nerimo tėvams dėl galimų jų vaikų susirgimų. O susirgti šiuo metų laiku tikrai lengva, juk keičiantis orams organizmas tampa mažiau atsparus virusams ir bakterijoms. Apie tai, kaip mityba gali padėti stiprinti imunitetą ir išvengti ligų, o su jomis ir vaistų ar net antibiotikų vartojimo, pasakoja gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
 
Svarbu užtikrinti naudingų medžiagų balansą
 
Anot gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, gerą vaikų sveikatą padeda užtikrinti sveikos mitybos piramidės principais paremta mityba.
 
J. Dobrovolskienė taip pat pastebi, jog svarbu atsižvelgti į tai, kokios kokybės produktus perkame, o ypatingai vaikams. Tam, kad vaikų imunitetas būtų stiprinamas natūraliais būdais, užtikrinant subalansuotą mitybą, ir maisto produktai turėtų būti kokybiški, kuo natūralesni ir saugūs vartoti.
„Didžiausią dalį vaikų dienos meniu turėtų sudaryti bulvės ir grūdinės kultūros – viso grūdo, mažai valytų grūdų košės – medžiagos, turtingos maistinėmis skaidulomis. Antrojoje piramidės pakopoje yra ir vadinamasis „vitamininų ir mineralų užtaisas“ – daržovės ir vaisiai. Vis dėlto vartojant vaisius nereikėtų persistengti, nes juose daug cukraus“,– pataria gydytoja dietologė. Anot specialistės, vaisių ir daržovių valgymas bei aprūpinimas maistinėmis skaidulomis užtikrina vaikų žarnyno bakterijų barjero vientisumą ir gerina virškinimą.
 
Trečia mitybos piramidės grupė – baltyminės kilmės produktai. „Vaiko ir paauglio mityboje ši baltyminių produktų dalis yra tikrai svarbi. Žuvies, mėsos patiekalus ir pieno produktus vaikams svarbu valgyti kasdien, nes trūkstant baltymų susilpnėja organizmo imunitetas atsiranda tikimybė dažniau sirgti peršalimo ligomis“, – teigia gydytoja dietologė.
 
Vištiena – sveikatinantis baltymų šaltinis
 
Pasak J. Dorovolskienės, labai tinkamas baltymų šaltinis – vištiena: „Ši švelnios tekstūros, lengvai paruošiama mėsa ne tik skani, bet ir greitai virškinama. Be to, kad vištiena yra vienas geriausių baltymų šaltinių, ypatingai vertinamas ir jos sultinys: „Tik svarbu, kad jis būtų paruoštas tinkamai – iš rudens sezono daržovių ir kokybiškos vištienos. Toks sultinys labai padeda sveikstant nuo peršalimo, norint pagerinti prastą savijautą. Taip pat tai puiki priemonė vengiantiems vaistų ir  norintiems sveikti natūraliais būdais.
 
Vis dėlto itin svarbu rinktis, kokią vištieną valgome ir neimti pirmos pasitaikiusios. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vištos buvo auginamos ir čia šiandien svarbiausias ir daugiausiai atspindintis kriterijus yra paukščių auginimas be antibiotikų. „Užauginta be antibiotikų“ paženklinta vištiena – tai produktai, kurie viso auginimo metu nebuvo gydyti antibiotikais, kas reiškia, jog augo itin gerose sąlygose, buvo lesinti tik kokybišku lesalu, turėjo pakankamai erdvės būti fiziškai aktyvūs. Tokioje vištienoje nelieka nuo antibiotikų mutavusių ir šiems vaistams atsparių bakterijų. Renkantis vištieną, kuri auginimo metu buvo gydyta antibiotikais, rizikuojame, kad į mūsų ir mūsų vaikų organizmus pateks minėtų mutavusių bakterijų ir mūsų organizmai palaipsniui taps atsparūs antibiotikams“, – teigia S. Petkevičius.
 
Antibiotikai vartojami neatsakingai
 
Rudens sezono metu, prasidedant virusų, infekcijų ir peršalimo ligų maratonui, padidėja ir vaistų bei antibiotikų vartojimas. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, atsparumas antibiotikams visame pasaulyje tendencingai auga. Tai lemia ne tik neatsakingai medikų skiriami vaistai, bet ir žmonės, savarankiškai ar neteisingai vartojantys antibiotikus, nesistengiantys natūraliais būdais stiprinti sveikatą.
 
Be neatsakingo antibiotikų vartojimo, maisto pramonė taip pat prisideda prie šios kompleksinės problemos. Paukščių, kitų gyvūnų gydymas antibiotikais dažnai yra neišvengiamas, kaip ir žmonių gydymas – tačiau lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, o tai – didžiulė ir nuolat auganti problema.  
 
Vis dėlto jau yra paukštynų, kurie suprasdami problemos mastą imasi priemonių su ja kovoti. „Norint vištas auginti be antibiotikų, reikia nemažų investicijų ir laiko. Nors tai kainuoja tikrai nemažai, imamės šių priemonių suprasdami problemos dydį ir poveikį mūsų ir mūsų vaikų ateičiai. Esame pirmieji Baltijos šalyse, pradėję auginti vištas negydant jų antibiotikais, džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau paukštynų, taikančių šią praktiką, nes nors verslas išliks verslu, pirmiausias ir svarbiausias maisto gamintojų tikslas – sveika visuomenė“, – teigia Saulius Petkevičius, paukštyno „Kekava“ valdybos narys.