Anot statistikos, maždaug penktadalis pasaulio gyventojų vartoja tabako gaminius. Pusei rūkorių prognozės ne itin palankios: jiems gresia priešankstinė mirtis dėl su rūkymu susijusių ligų. Nors visuomenejė įprasta manyti, kad sunkiausiai įveikiama priklausomybė nuo alkoholio, žolės ar kokaino, iš tiesų daugiausiai problemų sukelia rūkymas. Kartą pripratus rūkyti, ypač jauno amžiaus asmenims, tikimybė mesti - gana maža. Na, o jeigu rūkyti pradėjęs asmuo turi genetišką polinkį į depresiją - rizika dar labiau padidėja.

Daugumai žmonių dažnai depresija asocijuojasi su negatyviu mąstymu, neveiklumu ar savižudybėmis, tačiau iš tiesų depresijos požymių gali turėti ir tie, kurie labai teigiamai žiūri į pasaulį.  

Pirmieji depresijos požymiai:

• Nenoras bendrauti;
• Sumažėjęs draugų ratas;
• Pasikeitęs apetitas;
• Energijos stoka;
• Be priežasties pasireiškiantis nuovargis, vangumas, šaltkrėtis;
• Kamuojančios mintys apie gyvenimo esmę, beprasmybės pojūtis ir t.t.

Paprastai yra dvi depresijos atsiradimo priežastys, tai arba išmoktas beviltiškumas, kai  nuolatos susiduriama su socialiniu atmetimu, arba tai tiesiog organinių medžiagų disbalansas sąlygotas išorinių aplinkos veiksnių pvz. dienos šviesos trūkumo, badavimo, streso, alkoholio vartojimo, didelių fizinių iškrovų ir t.t.

Apie rūkymo teikiamą žalą patiems rūkantiems, jų šeimos nariams bei visuomenei gerai žinoma. Rūkantys asmenys daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu. Didžioji dauguma rūkančiųjų, žino apie žalingus rūkymo padarinius jų sveikatai. Tačiau neretai pasitaiko, jog net ir susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis dėl rūkymo, rūkoriai vis dėlto nesugeba atsikratyti blogo įpročio. O ir labai norintiems sėkmingai mesti rukyti, dažnai prireikia net keleto bandymų. Atlikti įvairūs tyrimai teigia, jog per metus tik 2,5% asmenų sugeba saugiai mesti rukyti.