Manoma, jog vyresnis amžius, aukštesnis socialinis statusas, ne didelis kiekis cigarečių surūkomas kasdien, didelė motyvacija mesti, nerūkantis partneris – padidina tikimybę sėkmingai mesti rukyti. Tuo tarpu, alkoholio vartojimas ir depresijos epizodai praeityje, neigiamai įtakoja rūkymo metimo rezultatą.

Iš tiesų, pastebėta, jog rūkymas ir depresija - glaudžiai susiję tarpusavyje. Atliktos gyventojų apklausos teigia, jog depresyvūs asmenys yra daug labiau linkę rūkyti, nei tie, kurie nepasižymi depresiškumu. Ir atvirkščiai, rūkoriai yra labiau linkę išgyventi depresijos simptomus, nei tie, kurie visiškai nerūko. Bandymas mesti rūkyti labai dažnai iššaukia depresijos simptomus, netgi tiems asmenims kurie niekada anksčiau nesiskundė depresija. Norėdami išvengti nemalonių psichologinių pokyčių, neretai rūkantys asmenys neišlaiko metimo programos ir vėl grįžta prie blogo įpročio, tarsi cigaretės dūmas būtų vienintelis išsigelbėjimas ir nusiraminimo būdas.

Be to pastebėta, jog asmenys turintys ar turėję depresijos epizodų praeityje, daug sparčiau progresuoja nuo atsitiktinio iki gausaus rūkymo. Pasak atliktų farmakologinių tyrimų, yra du būdai kaip rūkymas gali įtakoti depresijos atsiradimą. Pirma, nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai palengvina depresijos simptomus, tiems kurie kenčia nuo depresijos. Dėlto manoma, jog depresyvūs asmenys labiau linkę rūkyti. Antra, chroniškas rūkymas keičia smegenų veiklą,  ko pasekoje, nustojus rūkyti, jaučiamas ryškus psichologinis pablogėjimas. Kad to išvengti, stiprėja noras rūkyti.  Patiriamas stresas skatina  poreikį rūkyti rūkantiems asmenims. Ir ne tik, pastebėta, jog dėl ankstesnių smegenų veiklos pokyčių, net ir po ilgo abstinencijos laikotarpio, patirtas staigus stresas dažnai atnaujina potraukį rūkyti, tam kad palengvėtų emocinė įtampa.