Aišku, būtų geriau iš karto atsikratyti šio žalingo įpročio visiems laikams, tačiau mesti rūkyti ne visiems taip paprasta. Jeigu ir jūs priklausote žmonių, kuriems sunku išsivaduoti iš tabako gniaužtų, kategorijai – bent jau pasistenkite sumažinti jo daromą žalą jūsų organizmui!
Nerūkykite tuščiu skrandžiu. Virškinamas maistas iš dalies apsaugo skrandį nuo su seilėmis patenkančių žalingų medžiagų, todėl skrandžio gleivinė dirginama mažiau. Jeigu rūkote alkani, tai gali baigtis gastritu, skrandžio opa, virškinamojo trakto veiklos sutrikimais. Ypač blogai rūkyti ryti, tik pabudus ir nepapusryčiavus. Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad rūkaliai, iškeičiantys pusryčius į cigaretę, 2 kartus labiau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu ir 1,6 karto – gerklų vėžiu. Jeigu negalite mesti rūkyti, tada bent jau rūkykite po valgio.
Nesurūkykite cigaretės iki galo. Kuo arčiau filtro, tuo kenksmingų medžiagų koncentracija didesnė. Surūkėte 2/3 cigaretės? Pakaks, likusią išmeskite.
Nerūkykite gerdami alkoholinius gėrimus. Daugeliui alkoholio ir nikotino duetas atrodo labai patrauklus, tačiau svarbu nepamiršti, kad jų poveikis yra kardinaliai priešingas: alkoholis išplečia kraujagysles, nikotinas – sutraukia. O dabar įsivaizduokite, kas vyksta jūsų organizme, kai be perstojo tai rūkote, tai geriate... Ir jau net nekalbame apie tai, kad vienas žalingas įprotis stimuliuoja kitą – išgėrus kyla noras užtraukti dūmą, ir atvirkščiai... Taip per porą valandų galima nepastebimai surūkyti visą cigarečių pakelį.
Nerūkykite iš karto po fizinės veiklos (rytinės mankštos, sekso, darbo sode, treniruotės sporto salėje ir pan.). Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, todėl užsirūkius nuodingosios medžiagos po organizmą pasklis greičiau, ir dideliais kiekiais.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai