Kasdien mus pasiekia vis daugiau  informacijos apie naujas COVID-19  aukas ir didėjantį sergančiųjų skaičių. Todėl patys imame nerimauti dėl ateities ir galvoti apie artėjančią antrąją pandemijos bangą. Labai svarbu ne tik kritiškai vertinti informacijos šaltinius, bet ir patiems rasti būdų kaip ramiau reaguoti į visuotinę paniką. Ypač tai aktualu socialiai pažeidžiamoms grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriems reikalinga specialistų priežiūra. Apie tai, kaip reiktų psichologiškai pasiruošti galimam COVID-19 karantino scenarijui, pataria Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prodekanui mokslui bei jungtinės magistrantūros studijų programos „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu“ vadovė dr. Raminta Bardauskienė.

Anot MRU dėstytojos dr. Ramintos Bardauskienės, didžiausią stresą patiria vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis segantys žmonės, kuriems yra didesnė rizika susirgti COVID-19. Taip pat ir vaikai, paaugliai bei žmonės, kurie turi teikti pagalbą kitiems, pavyzdžiui gydytojai, slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai. Rizikos grupėje yra ir žmonės, turintys psichinės sveikatos sutrikimų ir priklausomybes nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl to, žmonės gali greitai prarasti savitvardą ir būti agresyviais.

„Dauguma vyresnio amžiaus žmonių nuolat seka naujienų srautą, susijusį su COVID-19 pandemija ir taip patiria nerimą, kuris sukelia ir fizinius negalavimus. Pavyzdžiui, gali pablogėti širdies darbas ir kamuoti dusulys. Tai yra vienas pagrindinių COVID-19 viruso simptomų. Taip patys žmonės gali sau įsikalbėti, jog serga šia pavojinga liga. Teko skaityti vienos JAV licencijuotos klinikinės socialinės darbuotojos interviu, kuriame ji akcentuoja šį faktą. Taip pat ji kalba ir apie tai, kad daugelis žmonių nerimauja ir dėl savo ateities, artimųjų sveikatos bei finansų, nes nuolatinės žinios apie koronavirusą primena apie potencialią grėsmę“, – teigia MRU dėstytoja dr. Raminta Bardauskienė.

Vyresnio amžiaus žmonėms verta imtis papildomų atsargumo priemonių

Pandemijos metu rekomenduojama apriboti socialinius kontaktus, išskyrus tuos žmones, kurie tiesiogiai teikia pagalbą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga slauga ar šeimos narių priežiūra. Tuomet specialistams ar šeimos nariams reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių: kruopščiai plautis rankas, dėvėti apsaugines kaukes ir dezinfekuoti paviršius. Senyvo amžiaus žmonėms, kaip ir kiekvienam iš mūsų, svarbu nekaupti savo vidinių baimių ir slegiančių minčių, o geriau pasidalinti rūpesčiais su tais žmonėmis, kuriais jie pasitiki. Rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, gamtoje ir užsiimti mėgstama veikla.

„Tačiau jei taip nutiko, kad pasijutote blogai: karščiuojate, viduriuojate, krečia drebulys, jaučiate skausmą krūtinėje, nuovargį ir raumenų skausmą bei sutrinka kvėpavimas, nedelsiant kreipkitės pagalbos - skambinkite visą parą veikiančiu karštosios linijos telefonu 1808. Nebijokite kreiptis pagalbos, nesumenkinkite simptomų ir nemanykite, kad viskas praeis savaime! Labai svarbu, kad rūpintumėtės savo psichikos sveikata, nevengtumėte bendrauti su šeimos nariais telefonu, nes jums gali būti naudinga pasikalbėti su jais apie savo savijautą. Tai pat galite skambinti Sidabrinės linijos telefonu 8 800 800 20. Tai nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu linija vienišiems, atskirtį ir izoliaciją išgyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms, teikianti emocinę paramą ir psichologinę pagalbą, informaciją ir konsultacijas, siūlanti galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti“, – pataria MRU dėstytoja dr. R. Bardauskienė.

Patarimai kaip galima sau padėti COVID-19 pandemijos metu

• Laikas nuo laiko atsiribokite nuo žinių apie COVID-19 srauto per televiziją, radiją, spaudą ar socialinius tinklus. Nuolatinė informacija apie pandemiją gali būti slegianti.
• Išlaikykite pozityvų požiūrį. Dėmesį kreipkite į geras naujienas, į tuos, kurie dirba negailėdami jėgų, kad išspręstų situaciją, mažiau piktinkitės ir kritikuokite, kad kažkas vyksta ne taip, kaip norėtųsi.
• Gyvenkite čia ir dabar, stenkitės negąsdinti savęs mintimis apie ateitį. Atminkite, kad viskas yra laikina ir jūs esate ne vieni.
• Saugokitės perdegimo. Nusistatykite griežtas darbo ir poilsio valandas ir jų laikykitės. Padėkite kitiems pagal savo galimybes, jeigu jūsų neriboja saviizoliacijos režimas.
• Rūpinkitės savo kūnu. Mankštinkitės, medituokite. Stenkitės valgyti sveiką, gerai subalansuotą maistą, daug miegoti ir vengti alkoholio bei kitų narkotinių medžiagų.
• Skirkite laiko atsipalaidavimui. Pabandykite užsiimti kita jums patinkančia veikla.
• Bendraukite su kitais laikydamiesi visų saugumo reikalavimų bei technologijų pagalba.

Vaidotas Norkus, Mykolo Romerio universitetas