Artimojo mirtis, nutrūkę santykiai, patirta prievarta, tėvų skyrybos, darbo ar socialinio statuso netektis, žinia apie sunkią ir nepagydomą ligą – tai vienos dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kurios priverčia žmogų jaustis bejėgiu, pasimetusiu, nebežinančiu, ką daryti, ir kaip iškilusius sunkumus įveikti. Tokią situaciją psichologai vadina psichologine krize, kurią reikia spręsti nedelsiant.
 
Pasak Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologės Erikos Mažeikaitės, ištikus psichologinei krizei, labai svarbu nepalikti žmogaus vieno, o būti su juo, stengtis jam padėti išsikalbėti, kokie jausmai jį slegia, priimti juos, kad žmogus pasijaustų išgirstas, suprastas ir palaikytas. „Neturi tuo metu būti sprendžiamos viso gyvenimo, visos asmenybės problemos. Visas dėmesys turi būti sutelkiamas į dabartinį išgyvenimą. Nereikėtų žmogaus raminti tokiais žodžiais kaip „viskas praeis“, „viskas susitvarkys“. Tuo metu žmogus gali išgyventi tokią jausmų sumaištį, bejėgiškumą, didžiulį skausmą, kad tokie žodžiai jo tiesiog nepasieks“, – pastebi medicinos psichologė ir priduria, kad labai svarbu aktyviai klausytis, ką sako kalbantysis, aptarti, kokius išgyvenimus ir simptomus jaučia, kaip būtų galima juos susilpninti ar įveikti, aptarti, ką normalu jausti išgyvenant krizę. Jei yra poreikis, rekomenduojama padėti surasti reikiamą socialinę, psichologinę ar kitą pagalbą.
 
Pagalbos nori visi
 
Pasak E. Mažeikaitės, žmonės dažniausiai pradeda ieškoti psichologinės pagalbos tuomet, kai kiti būdai nebepadeda, o įvairūs išgyvenimai, problemos pradeda trukdyti dirbti, mokytis, miegoti, atlikti kasdieninius darbus, bendrauti. „Labai svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus nori pagalbos, tik dėl įvairių priežasčių gali jos vengti ar neprašyti. Supratimas, dėl kokių priežasčių žmogus vengia kreiptis pagalbos, yra pirmas žingsnis siekiant suprasti žmogų ir paskatinti jį apsilankyti pas psichologinės pagalbos specialistą“, – sako medicinos psichologė.