Medicinos psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad amerikietis, vokiečių kilmės gydytojas E. Lindemann, į psichologiją įvedęs psichologinės krizės terminą, ir ilgą laiką stebėjęs krizę išgyvenusius žmones, pastebėjo, kad vienus žmones tai užgrūdina, sustiprina, o kitus palaužia. Anot jo, svarbiausi du veiksniai, turintys įtakos krizinių išgyvenimų pasekmėms – asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu. „Jei žmogus pakankamai emociškai brandus ir laiku jam suteikta pagalba, tai greičiausiai ir psichologinę krizę jam įveikti bus lengviau“, – įsitikinusi Centro poliklinikos medicinos psichologė.
 
Kaip patekti pas psichologą?
 
Konsultuotis pas psichologus, dirbančius Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, kiekvienas gali atvykti savarankiškai, tereikia susisiekti su registratūros darbuotoju arba užsiregistruoti internetu.
 
Savaitgaliais bei švenčių dienomis Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyboje (Pylimo g. 3, Vilnius) medicinos psichologas dirba nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Konsultuotis galima ir anonimiškai, nereikia registruotis iš anksto.
 
Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius asmenis, bet ir vaikus iki 18 metų, jų tėvus ar globėjus dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t. t.
 
Į psichologus gali kreiptis ir žmonės, kurie yra patyrę artimojo savižudybę, arba patys galvoja apie savižudybę.
 
Medicinos psichologė E. Mažeikaitė sako pastebinti, kad visuomenės požiūris į psichologą ir lankymąsi pas jį keičiasi – vis daugiau žmonių išdrįsta ateiti. Įtakos tam turi tai, kad viešojoje erdvėje vis daugiau pasirodo informacijos apie nepagrįstas psichologines baimes, suteikiama daugiau informacijos apie psichologo darbo pobūdį, įgyvendinamos įvairios psichologinės pagalbos programos, daugėja psichologinėms problemoms neabejingų politikų ir visuomenėje žinomų žmonių, kurie išdrįsta prabilti apie savo išgyvenimus, bėdas, kurias išspręsti jiems padėjo psichologai.