Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Šie keli paprasti patarimai, jeigu nuolat su savimi dirbsite, jums turėtų padėti nurimti:

1. Analizuokite savo pyktį, jo kilmę. Kas ir kaip dažniausiai jus supykdo – užsirašykite tai, pasižymėkite. Taip elkitės kiekvieną kartą, kai pastebėsite, kad šaukiate ir nirštate vis kitokioje situacijoje, kad vėliau galėtumėte išanalizuoti ir suprasti savo pykčio kilmę. Neretai net nesuvokiame, kad jau kaip reikiant pykstame, kol nesulaužomi baldai arba nepasiūloma visiems aplinkiniams keliauti labai toli.
   
   
   Jeigu jau žinote aplinkybes, sukeliančias jūsų pyktį, galite jų išvengti arba pasiruošti. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokius signalus siunčia jūsų kūnas, kuomet pradedate niršti – ar širdis greičiau plaka, ar sukandate dantis, ar nervingai sukiojate plaukus tarp pirštų, ir t.t. Pirmiausiai kūnas jums duoda signalą, kad artėja siautėjimo priepuolis.
   
    
2. Venkite pyktį sukeliančių veiksnių arba dėmesį nukreipkite kitur. Atlikti tyrimai parodė, kad manipuliavimas savo gyvenimo kontekstu yra vienas galingiausių (ir lengviausių) būdų pakeisti savo elgesį. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės sako, kad politika juos supykdo, ir tada jie įsijungia internetinį portalą, ir skaito visas iš eilės politines naujienas, kuomet užtektų apriboti savo domėjimąsi – žinoma, nebūtina visiškai vengti pasaulio naujienų.
   
   Daug kas pasakytų, kad negali išvengti spūsčių kelyje ar erzinančių bendradarbių, ar kitų panašių kasdieninių veiksnių. Visgi sprendimai, kaip nekreipti dėmesio į nemalonius ir pykdančius dalykus, tikrai yra. Stovint automobilių spūstyje, galima klausytis audio knygų ar įdomių laidų įrašų. Su nemėgstamu kolega visuomet galima apriboti bendravimą, pavyzdžiui, prieš svarbų susitikimą, kuomet baiminatės, kad tikrai pratrūksite ir kolega jus sunervins, paminėkite, kad laukiate svarbaus skambučio. Jeigu jausite, kad pradedate kaip reikiant niršti, čiupkite telefoną ir išeikite iš kambario, kol nusiraminsite.
   
    
3. Treniruokite savo mintis.  Kuomet esate ramioje būsenoje – atsisėskite ir užsimerkite, giliai ir lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Tuomet įsivaizduokite tai, kas verčia jus labai niršti, ko negalite pakęsti. Susikurkite kuo aiškesnį vaizdą galvoje ir specialiai sau kelkite įniršį. Užuot įsitraukę į interpretacijas – įvairias mintis ir istorijas, kurias galvojate, jog erzinantis asmuo neturėtų to daryti, ir tai yra nesąžininga, sutelkite dėmesį į savo kūno pojūčius. Stebėkite, kaip reaguoja jūsų kūnas, pabandykite jį atpalaiduoti, tuomet nuraminkite mintis.
   
    
4. Keiskite savo įprastas reakcijas. Pastebėję ir atpažinę savo kūno reakcijas, kuomet pradedate pykti, pavyzdžiui, labai negilų ir greitą kvėpavimą, specialiai keiskite šias reakcijas į priešingas, t. y. – kvėpuokite lėtai ir giliai. Tuomet pereikite prie jausmų ir minčių, stenkitės objektyviai juos įvardinti, užuot susitapatinę su jais. Išlikite savo paties stebėtoju, kuris gali koreguoti reakcijas ir mintis.
   
    
5. Sustokite.  Tiesiog padarykite pauzę, neklausykite savo minčių, jeigu jaučiate, kad situacija tampa nevaldoma. Prisiminkite: jūs ne visada iškart galite padaryti dalykus geresniais, bet jūs visada labai lengvai, ypač dėl pykčio proveržio, galite juos padaryti dar blogesniais – sugadinti.
    

Asmenims, linkusiems į agresiją, būdingi šie bruožai:

1. Žmonės, turintys pykčio valdymo problemų, yra linkę neteisingai suprasti kitų žmonių ketinimus socialinėse situacijose.
    
2. Jie pastebi tik dalykus, kurie sustiprina jų įsitikinimą, kad susidūrė su prieštaringu iššūkiu.
    
3. Jie mano, kad kiti yra priešiški (net kai taip nėra) ir daro neteisingas išvadas apie kitų ketinimus.
    
4. Jie dažnai, spręsdami konfliktą, neįtraukia visų socialinės sąveikos duomenų, tokių kaip: kūno kalba ar tam tikri žodžiai.
    

Atleidimo ir gerumo praktikavimas

Stenkitės kuo dažniau praktikuoti atleidimą ir mintyse vis labiau paleiskite lauk nuoskaudas:

• šeimai, artimiesiems, draugams;
   
• nepažįstamiems žmonėms, kurie neatitinka jūsų lūkesčių ir vertybių, visame pasaulyje;
   
• tam, ką pažįstate, kas jus įskaudino, išdavė ar pažeidė;
   
• atleiskite sau už bet kokį negatyvą ar žalą, kurią padarėte sau ar kitiems.
   

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.