Viduriavimas – kaip padėti sau?

Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Dažniausia priežastis – virškinamojo trakto infekcija, plintanti per užterštą maistą, vandenį ar kontaktiniu būdu. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą.

Kas sukelia diarėją (viduriavimą)?

Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia įvairūs mikroorganizmai – virusai, bakterijos ar parazitai (pirmuonys, helmintai) bei apsinuodijimas maistu. Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniau sergama vasarą, virusinėmis – žiemą.

Viduriavimą gali sukelti ir antibiotikų, kurie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą, vartojimas.

Kokie yra viduriavimo požymiai?

Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Būdingas pykinimas, vėmimas ir prakaitavimas. Nuolat besikartojantis viduriavimas gali būti daugelio ligų požymis. Jis gali varginti sergant lėtiniu pankreatitu, dirgliosios žarnos sindromu, lėtiniu žarnyno uždegimu (opiniu kolitu, Krono liga), laktozės netoleravimu, diabetu, tirotoksikoze. Viduriavimą gali sukelti ir netinkama mityba (dažnas alkoholio vartojimas, kava, saldumynai).

Be pagrindinio diarėjos požymio (dažno tuštinimosi vandeningomis išmatomis) dažnai pasireiškia ir apetito stoka, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija. Jei šie simptomai trunka ilgiau nei 3 savaites, viduriavimas laikomas lėtiniu.