Nors populiarios žiemos išvykos į kalnus su slidėmis ar snieglente gali baigtis įvairiomis traumomis, dalis gyventojų šią riziką įvertina nepakankamai. Vaistininkų teigimu, dauguma šalies gyventojų žiemos kelionių vaistinėlę formuoja neatsižvelgdami į sezoniškumą, todėl net ir nedideli negalavimai kartais virsta rimtomis problemomis.
„Dalis žmonių į vaistinę ateina su sąrašais ir prašydami patarimo, kaip susiformuoti žiemos kelionių vaistinėlę. Tačiau ne visada pasako, kur planuoja vykti. O juk tikrai yra skirtumas ar važiuojate poilsiauti į Tailandą, ar slidinėti į Vakarų Europą. Šiuo metų laiku ypač daug pavojų slypi kalbant apie keliones į kalnus – pradedant lūžiais, patempimais ar išnarinimais, peršalimu, nušalimu ar nudegimu saulėje, baigiant virškinimo sutrikimais, galvos skausmu ar svaigimu. Neturint tinkamų priemonių, netinkamai jas derinant tarpusavyje, esant jų per mažam kiekiui net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, – sako vaistininkė Edita Stankevičiūtė.
Galvodami apie sniegą pamiršta saulę
Vaistininkės teigimu, daliai žmonių, formuojant žiemos vaistinėlę, net nekyla minties, kad svarbu galvoti ne tik apie reikalingus preparatus, bet ir apie tinkamą jų kiekį.
„Vaistai nuo skausmo, virškino sistemos sutrikimų dažnai nugula keliautojų vaistinėlėse, tačiau dažnai pasiimamas tik simboliškas jų kiekis. Tačiau sunegalavus, ypač jei į kelionę vyksta visa šeima, tokio kiekio vaistų gali ir nepakakti. Taip pat būtina pagalvoti ne tik apie tabletes, bet ir apie dezinfekcines, tvarstymo priemones. Vien pleistro keliaujant į kalnus tikrai nepakanka. Prieš tolimesnes keliones, visada kviečiame pasitarti su vaistininkais formuojant vaistinėlę, pasitikrinti vaistų, maisto papildų suderinamumą“, – pabrėžia vaistininkė.
Dar viena dažna keliaujančių slidinėti klaida – galvodami apie sniegą jie pamiršta saulę. Būtent apsauginės priemonės nuo saulės yra tas vaistinėlės elementas, kuris joje turėtų likti ištisus metus.
„Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau išties kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai žalos sukelia daugiau nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat kremo, saugančio nuo šalčio“, – sako E. Stankevičiūtė.
Receptiniams vaistams – specialūs standartai
Pasak jos, vaistinės klientams vis dar tenka priminti, kad į kelionę vežantis receptinius vaistus būtina turėti ir specialius dokumentus. Lagamine taip pat šiukštu ne vieta gyvsidabrio termometrui.
„Reikėtų žinoti, ypač vykstant į ilgesnes keliones, kad turint tinkamą recepto kopiją ar gydytojo pažymą, galima vežtis 6-9 to paties vaisto pakuotes. Daugiau kaip 10 vienetų to paties vaistinio preparato galima įsivežti tik turint specialią gydytojo pažymą. Laikytis šių taisyklių privaloma, nes galite ne tik likti be reikalingų vaistų, bet ir patirti finansinių nuostolių. Papildomai rekomenduotume prieš keliaujant į konkrečią šalį dėl įvežamų vaistų pasitikslinti su specialistais, nes kiekviena šalis gali turėti įvairių taisyklių, išimčių ir reikalavimų. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad nors pagal ES direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., tačiau namuose turbūt dar dažnai pas gyventojus galime jų atrasti. Svarbu žinoti, kad gyvsidabrinius termometrus gabentis rankiniame bagaže ne tik nesaugu, bet ir apskritai draudžiama, jų negali būti jokioje vaistinėlėje. Transportavimui tinka išimtinai elektroniniai termometrai“, – pataria vaistininkė.
Draudikai: žiemos atostogas lydi traumos
Tuo tarpu draudikai pastebi, kad žiemos keliones, dažniau nei vasaros atostogas lydi traumos: lūžiai, išnirimai, patempimai, o kartais ir sunkios galvos traumos.
„Žinoma, viskas priklauso nuo to, kur vykstama ir kokia veikla užsiimama atostogų metu, tačiau sezoniškumas tikrai yra svarbus faktorius. Žiemą slidinėjant patiriama gerokai daugiau skaudžių traumų, kurių metu nutraukiami kelio raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos, krūtinės traumos. Dažnu atveju, sužalojamas ir kitas asmuo ar padaroma žala jo turtui. Tokie įvykiai ne tik sugadina atostogas bet ir brangiai kainuoja“, – sako asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas.
Todėl jei esate apsidraudęs, labai svarbu žinoti, kaip elgtis atsitikus draudžiamajam įvykiui.
„Patyrus traumą ar ūmiai sunegalavus, labai svarbus laiko faktorius. Bet taip pat labai svarbu, kad būtų suteikta kvalifikuota pagalba ir nebūtų padaryta dar daugiau žalos. Todėl apsidraudusiems asmenims primygtinai rekomenduojame, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, susisiekti su draudimo kompanijos atstovais draudimo polise, draudiko internetiniame puslapyje ar kelionės atmintinėje nurodytais telefonais. Jumis bus pasirūpinta, suorganizuotas nuvežimas į patikimą gydymo įstaigą ir garantuotas apmokėjimas už suteiktas medicinos paslaugas“, – aiškina A. Žilėnas.
Jei jau taip atsitiko, kad nebuvo laiko prieš kreipiantis į gydymo įstaigą susisiekti su draudiko atstovais, tai padarykite pirmai progai pasitaikius.
„Kai kuriose šalyse, įkainiai privačių medicinos įstaigų centruose gali skirtis kelis kartus ir tokias sąskaitas privalo apmokėti pats pacientas. Pasitaiko, kad pacientams skiriamas perteklinis gydymas, pavyzdžiui, jis nepagrįstai ilgai laikomas ligoninėje ir negali laiku išvykti, taip prarasdamas turimus bilietus, patirdamas kitų išlaidų“, – aiškina ekspertas.
Žiemą keliaujant svarbiausia nepamiršti:
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai