Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais net 88, 9 proc. vaikų buvo registruota bent viena liga ar trauma. Net 62, 8 proc. vaikų sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, 26, 8 proc. – akių ligomis, kiti – patyrė fizines traumas, skundėsi virškinimo sutrikimais. Specialistų teigimu, viena iš didelio sergamumo priežasčių yra sveikos gyvensenos žinių ir įpročių, kuriuos ugdyti būtina jau ankstyvame amžiuje, trūkumas. Vykstančio edukacinio projekto „Pažadas sveikatai“ metu gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalinti sveikatos žiniomis – gydymo įstaigose organizuojami žaismingi, įtraukiantys susitikimai su vaikais ir jų tėvais, norint informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.
Sergama dėl perdėto tėvų rūpesčio
Projekto „Pažadas sveikatai“ lektorė, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė, pabrėžia, kad ugdyti sveikos gyvensenos įpročius būtina šeimoje – ir ne tik teorinėmis kalbomis, bet ir tinkamu pavyzdžiu.
„Galime kalbėti, kiek tik norime: ką reikia valgyti, kiek reikia judėti, kodėl svarbu ne tik skaityti knygas, bet ir žaisti judriuosius žaidimus, tačiau geriausiai vaikas mus išgirs ne tada, kai jam pamokslausime, bet tada, kai savo pavyzdžiu rodysime, kaip svarbu sveikai gyventi ir rūpintis savimi“, – sako gydytoja.
Pasak medikės, prasidėjus mokslo metams ir atšalus orams vis dažniau kabinete tenka priimti peršalusius, astmos, artrito paūmėjimais besiskundžiančius pacientus.
„Sakyti, kad tėvai daro klaidas augindami atžalas ar kažko nepadaro tikrai negalima. Dažniausiai – tėvai padaro per daug. Pavyzdžiui, peršalimo ligos vaikus dažnai sukelia problemų dėl perdėto rūpesčio: tėvai pernelyg šiltai rengia vaikus, pernelyg stipriai šildo gyvenamuosius kambarius, baiminasi patalpų vėdinimo“, – mini Kauno klinikų gydytoja.
Tinkamas gyvenimo būdas – geriausia ligų profilaktika
Pasak J. Sauserienės, šių laikų ligos, kuriomis labiausiai serga maži vaikai, yra stipriai susietos su gyvenimo būdu, kurį pakreipus teisinga linkme, galima išvengti negalavimų.
„Vaikus ir paauglius dažnai kamuoja lėtiniai galvos skausmai, antsvoris, sąnarių bei nugaros skausmai, atsiradę dėl netaisyklingos laikysenos ir ilgo sėdėjimo, vis dažniau – regos sutrikimai. Tėvai ir ugdymo įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio aktyvių veiklų organizavimui, kad vaikai dar jauname amžiuje suvoktų, kad fizinė veikla yra labai svarbi jų kūnui. Taip pat vaikų sveikatai labai svarbus yra dienos režimas: tinkamas poilsis, subalansuotas protinis darbas bei fizinis aktyvumas – svarbiausia yra nealinti savo organizmo“, – atkreipia dėmesį Kauno klinikų šeimos gydytoja.
Pasak specialistės, jauname amžiuje vaikai daugiausiai serga somatinėmis ligomis, o paauglystėje – žaloja sveikatą netinkamais įpročiais, pervargsta, išbando žalingas medžiagas.
„Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jokiomis ligomis nesirgęs vaikas, bus ypatingai sveikas suaugęs žmogus. Sugadinti sveikatą tereikia kelių žingsnių, o pasveikti gali neužtekti ir kelių metų, todėl dėmesį savo sveikatai turime skirti kasdien, kiekviename mitybos, poilsio, veiklos pasirinkime“, – pataria gydytoja J. Sauserienė.
Duokime sveikatos pažadą kiekvienas sau
Projektą „Pažadas sveikatai“ inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė pabrėžia, kad projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į daugelį vaikų ir paauglių sveikatai aktualių temų: kaip aktyviai, bet saugiai leisti laisvalaikį, kaip suvaldyti krūvį mokykloje, užklasinėje veikloje ir mokėti pailsėti, kaip netapti priklausomais nuo kompiuterių ir telefonų ir kt.
„Džiaugiamės, kad mūsų kampanija pirmiausia skirta vaikams. Tikimės, kad apsilankę projekto metu organizuojamuose renginiuose didžiosiose šalies gydymo įstaigose jie supras, kad sveikatos tema – ne tik svarbi, bet ir įdomi. Vaikus ir jaunuolius sieksime sudominti žaidimais ir kūrybinėmis dirbtuvėmis paįvairintais užsiėmimais, kurie motyvuos sąmoningai rinktis sveiką gyvenseną. Taip pat renginiuose susirinkusieji iš gydytojų lūpų ir visuomenėje žinomų žmonių išgirs, kodėl kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą ir kas nutinka, kai ja nesirūpiname, čia pat galės išgirsti atsakymus į visus jų klausimus“, – pažymi L. Kašubienė.
Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus
Kitas faktas
Komentarai