Alergija – labai paplitusi liga, neaplenkianti ir pačių mažiausių. Su ja bent kartą per visą gyvenimą tenka susidurti kone kiekvienam. Anot statistikos, kas penktas vaikas pasaulyje kenčia dėl alergijos.
Alergija – bendras terminas, naudojamas apibūdinti kai kurias ligas, susijusias su padidėjusiu organizmo jautrumu vienam arba kelioms medžiagoms. Jei kalbėtume apie visai mažus vaikučius (nuo 0 iki 3 metų), dažniausiai jiems pasireiškia alergija maistui. Jos požymiai: odos bėrimai (šerpetojančiomis, šlapliuojančiomis arba sausomis dėmelėmis, soborėja ir kt.), atpylimai, vidurių pūtimas, diegliukai, virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, kvėpavimo sutrikimai (bronchinė astma, astminis bronchitas).
Rizikos grupės
Susirgti alergija rizikuoja tie vaikai, kurių vienas iš tėvelių (arba abu) turi dėl jos bėdų, arba jeigu ja serga broliukas ar sesutė. Medicinoje šis reiškinys vadinamas atopija, įgimtu polinkiu į alergines ligas. Jeigu šia liga serga bent vienas iš tėvų, rizika, kad ją paveldės ir atžala, siekia 20–40 %, jei abu – iki 60–80 %.
Žinoma, apie profilaktiką turėtų pagalvoti iš anksto, dar prieš susilaukiant vaikų. Būsimajai mamytei nėštumo metu negalima piktnaudžiauti produktais, galinčiais sukelti nepageidaujamų pasekmių, t. y. šokoladu, žuvimi, citrusiniais vaisiais, braškėmis. Susilpnėjęs imunitetas ir dažnos moters ligos gali taip pat turėti įtaką vaiko alergijos vystymuisi ateityje. Žinoma, kad sumažintum jos atsiradimo riziką, taip pat būtina nėštumo metu visiškai atsisakyti ir alkoholinių gėrimų bei tabako.
Kelios mitybos taisyklės, padėsiančios sumažinti alergijos atsiradimo riziką:
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai