Vaistinių savitarnos sistema buvo sukurta tam, kad pagal savo poreikius ir žinias, kiekvienas savarankiškai galėtų išsirinkti sau tinkamus vitaminus, nereceptinius vaistus ar kosmetiką, tačiau būtų galimybė pasitarti ir su vaistininku. Vis dėlto dažnai klientai iš nežinojimo pasiranka ne tai, ko jiems reikia.
„Pastebiu, kad šiandien žmonės išties nemažai žino apie maisto papildus, vitaminus ir nereceptinius vaistus. Prie to prisideda informacija, randama internete ir savitarna vaistinėse, atvėrusi plačias galimybes žmonėms laisvai apžiūrinėti, analizuoti, lyginti tarpusavyje ir išsirinkti geriausią variantą. Visgi, nors turime visas galimybes surasti reikiamą informaciją apie savo sveikatą, užuot ieškoję moksliniais tyrimais pagrįstų faktų, pasikliaujame abejotinų šaltinių straipsniais arba kaimynės patarimais. Deja, bet dar ne visi žinome, kad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks ir kitam, nes sveikata – itin individualus dalykas“, – įsitikinusi vaistininkė Kristina Vaičaitienė, pelniusi geriausios vaistininkės titulą tarptautiniame „Lietuvos metų vaistininkas 2018“ konkurse.
Jos teigimu, šiuo metu žmonės gali įsigyti tam tikrų nereceptinių vaistų prekybos centruose, degalinėse.
„Tikrai svarbu, kad žmogui iškilus tam tikroms sveikatos problemoms, jis galėtų kuo greičiau gauti pagalbą. Nereceptiniai vaistai, vartojami nedideliais kiekiais nėra kenksmingi. Tačiau didinant vaistų prieinamumą masinės prekybos vietose reiktų atkreipti dėmesį, kad tuomet eliminuojama galimybė dėl tam tikro vaisto poveikio pasikonsultuoti su profesionalu, kuris gali patarti, ar žmogui iš tiesų tinka vaistai ar maisto papildai, kuriuos išsirinko, o galbūt jam padėti gali tik gydytojas“, – pažymėjo vaistininkė.
Svarbu pasitarti su vaistininku ir skaityti informacinį lapelį
K. Vaičaitienė dalijasi nutikimu vaistinėje, kai moteris ne taip išgirdusi pavadinimą vos neįsigijo priešingą efektą sukeliantį vaistinį preparatą.
„Kartą į vaistinę atėjusi moteris paprašė vaistų. Pasitikslinus, ar jai reikalingi pilvo skausmui slopinti skirti vaistai, moteris sutriko, nes, pasirodo, iš tikrųjų perka juos dėl sąnarių skausmo. Moterį suklaidino kaimynė, pasakiusi ne tų vaistų pavadinimą, kurie galėjo sukelti atvirkštinį efektą ir sukelti dar stipresnį sąnarių skausmą bei šalutinį poveikį“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Vaistininkės teigimu, nereiktų nuvertinti ir informacinio lapelio, kurį būtinai atidžiai perskaityti.
„Dauguma arba tingi skaityti informacinį lapelį, arba perskaitę išsigąsta, nes ten fiksuojamas kiekvienas bent vienam pacientui ištikęs pašalinis poveikis, tačiau tai dar nereiškia, kad gali pasikartoti ir kitam žmogui. Reiktų atkreipti dėmesį, kad visi vaistai yra cheminės medžiagos ir jos yra pavojingos tuomet, kai vartojamos ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, neretai žmonės, pirkdami vaistus, mažinančius temperatūrą, papildomai prašo ir „arbatėlės“ nuo peršalimo, nesuvokdami, kad ten jau bus ingrediento, mažinančio karščiavimą bei taip rizikuoja perdozuoti, susilaukti pašalinio poveikio inkstams ir kepenims“, – pasakoja ji.
Grožiui – išskirtinis dėmesys
Su sveikata ir gera savijauta yra ypač susijęs ir grožis, asmens higiena bei kosmetika.
Bėrimai, padidėjęs prakaitavimas ir kitos odos problemos šiandien užklumpa kur kas daugiau žmonių nei, pavyzdžiui, prieš 10 m. Plėsdamos kosmetikos pasiūlą, kad būtų patogiau, vaistinės kviečia dirbti konsultantus, įdiegia ir specialias kasas nereceptiniams vaistams. Perkant kosmetiką, K. Vaičaitienė siūlo atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir veikliųjų medžiagų kiekį.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai