Suskaudus kaklą, daug kas pasikeičia: iš akių dingsta linksmi žiburiukai, o ir išdidi eisena taip pat nebe tokia, kaip anksčiau... Kiekvienas galvos krustelėjimas atrodo nepakenčiamas: jeigu norima pažiūrėti į šoną, tenka arba šnairuoti, arba pasisukti visu kūnu. Bandome gydytis: gerti vaistus, tepliotis geliais, apsivynioti kaklą storu šaliku, tylime sukandę dantis, o kai kantrybė jau visiškai išsenka, pagaliau kreipiamės į gydytoją.

Kaklo raumenys padeda išlaikyti galvą, perduoda iš jos smegenų į kūną (ir atvirkščiai) ateinančius signalus, o kraujagyslės – aprūpina smegenis krauju.

Per dieną vidutiniškai pakreipiame kaklą apie 600 kartų. Tai, kad ši kūno dalis atlieka daugybę funkcijų ir turi pakelti fizinį krūvį, daro ją pažeidžiamą. Nenuostabu, kad kartais išorės veiksniai ir įvairios ligos neigiamai paveikia mūsų savijautą.

Kodėl skauda kaklą?

Kaklo osteochondrozė – gana paplitęs reiškinys. Gydytojai juokais vadina tai „serialų liga“, nes ji užklumpa būtent tuos, kurie mažai juda, gyvena neaktyviai, sėdi prilipę prie televizoriaus arba kompiuterio ekrano.

Kaklo slanksteliai yra labai arti vienas kito: jeigu jie pasislenka, užspaudžiami nervai ir kraujagyslės, pablogėja smegenų aprūpinimas krauju. Pasekmė – dažni skausmai ir stiprus galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Neretai galvą ir kaklą skauda tuo pačiu metu. Nemaloniausia tai, kad skausmas gali ateiti iki pat pirštų galiukų.

Dažnai osteochondozė vertinama kaip natūralaus senėjimo proceso padarinys: stuburas nusidėvi, patrumpėja ir sukaulėja. Tačiau yra ne viena priežastis, galinti tai pagreitinti:

• Rūkymas. Jis sutrikdo medžiagų apykaitą ir kliudo regeneracijai.
• Nutukimas ir per didelis fizinis aktyvumas padidina stuburui tenkančią apkrovą.
• Gyvenant neaktyviai, padidėja statinis krūvis, sumažėja stuburą palaikančių raumenų tonusas.
• Netaisyklinga laikysena iškreipia stuburą ir sukelia skausmus.