Pelėsis vargina ne tik senesnės, bet ir naujos statybos būstų gyventojus. Dažnai jis įsiveisia dėl prastai įrengtos ventiliavimo sistemos. Pirmoji pagalba – nuolat mikroventiliacijos režimu praviras langas, specialus drėgmės rinkiklis, geras patalpos apšiltinimas.

Į kovą su pelėsiu kilti pirmiausia reikia paprasta šluoste. Ja nuvalius papilkėjusias vietas, jas reikia apipurkšti specialiais chemikalais, kurių pasirinkimas statybinių prekių parduotuvių lentynose itin gausus.

Padėti gali ir paprastesnės priemonės, tokios kaip baliklis. Tačiau jis gali nubalinti ne baltus daiktus. Baliklį reiktų skiesti su vandeniu santykiu 1:10. Padėti gali ir actas. Jį ant pelėsiu apaugusio paviršiaus reikėtų reguliariai purkšti. Su pelėsiu kovoja ir druskos bei acto tirpalas, tačiau druska turi gerai ištirpti, kad nebraižytų sienos. Kadangi actas palieka specifinį kvapą, jį išnaikinti galima druskos ir citrinos rūgšties tirpalu. Anksčiau actu valytą vietą perbraukite būtent druskos ir citrinų sultyse pamirkyta šluoste. Kvapas turėtų iškart dingti.

Dar viena, saugesnė ir lengvai randama priemonė kovai su pelėsiu – valgomoji soda. Jos ir vandens tirpalu apipurkšti pelėsio „okupuotas“ vietas rekomenduojama net kelis karus per savaitę. Soda turi džiovinamąjį efektą, todėl patariama kruopščiai jos nenuplauti nuo sienos, kuria šveitėte pelėsį. Taip pelėsiui bus mažesnės galimybės vėl susidaryti.

Panaikinus pelėsio šaltinį, labai svarbu išmesti sudrėkusius daiktus, kuriuos bent kiek paveikė pelėsis. Taip pat svarbu gerai išvėdinti ir nusausinti patalpas.

Pelėsis gali nemenkai pakenkti ne tik namams, bet ir žmogui. Jis gali iššaukti įvairias alergines reakcijas, kvėpavimo sunkumus. Todėl svarbu pasirūpinti ir vietomis, kur pelėsis plika akimi nematomas. Kadangi mikroskopinės pelėsių sporos sklando visur, geriausia sutvarkius pelėsio židinį, su specialistų pagalba išvalyti ir patalpas.