Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, lietuviai skiria daug dėmesio cholesterolio kiekio kraujyje patikrai – net trys ketvirtadaliai žmonių tikrina cholesterolio kiekį. Vis dėlto net trečdalis nežino, kad svarbu išsitirti ne tik bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir atskiras jo dalis. Be to, gydytojų teigimu, konstatavus cholesterolio kiekio padidėjimą, pacientai dažnai nesiima jokių priemonių, kad jį sumažintų. 

Kam ir kada privalu atlikti tyrimus? 

„Būtų gerai įvertinti lipidų profilį atliekant jau pirmuosius pagrindinius kraujo tyrimus, kad asmuo žinotų savo cholesterolio koncentraciją kraujyje, – sako Santaros klinikos prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė. – Cholesterolio kiekį tirtis rekomenduoju kiekvienam dar jaunystėje. Kuo anksčiau bus pastebėtas padidėjimas ir kuo anksčiau asmuo pradės sveikai gyventi – laikytis sveikos dietos principų, didinti fizinį aktyvumą, atsisakyti tabako gaminių ir stengtis išlaikyti normalų kūno svorį – tuo didesnė tikimybė atitolinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.“ 

Pagal naujas dislipidemijos diagnostikos ir gydymo gaires, pristatytas šiais metais įvykusiame Europos kardiologų kongrese, rekomenduojama apklausti ir tirti dėl pagrindinių rizikos veiksnių vyresnius nei 40 metų amžiaus vyrus ir vyresnes nei 50 metų moteris – išmatuoti arterinį kraujo spaudimą, apklausti pacientą dėl rūkymo, paveldimumo širdies kraujagyslių ligoms (ŠKL), atlikti cholesterolio kiekio kraujyje ir gliukozės koncentracijos tyrimus. Pagal gautus rodiklius apskaičiuojama ŠKL rizika pagal SCORE lentelę (angl. Systematic Coronary Risk Estimation). Rizika pagal SCORE lentelę nurodo mirties nuo kardiovaskulinio įvykio tikimybę 10-ies artimiausių metų laikotarpyje. 

Lietuvoje nuo 2006 metų vyksta ŠKL pirminės prevencijos programa, pagal kurią visi 40–55 m. vyrai ir 50–65 m. moterys, jei prieš tai nesirgo šiomis ligomis, gali būti vieną kartą metuose ištirti šeimos gydytojo. Kiekvienam asmeniui, dalyvaujančiam programoje, išmatuojamas ūgis, svoris, arterinis kraujo spaudimas, pamatuojama juosmens apimtis, atliekamas kraujo tyrimas (išmatuojamos 4-ios cholesterolio frakcijos ir gliukozė), užrašoma elektrokardiograma. Tokį ištyrimą šeimos gydytojas gali kartoti praėjus vieneriems metams po paskutinio sveikatos būklės patikrinimo. Esant būtinybei, šeimos gydytojas nukreipia pacientą į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų padalinius išsamesniam ištyrimui. 

Ką apie cholesterolį būtina žinoti pacientui? 

Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, cirkuliuojanti kraujyje. Daugiausia cholesterolio (apie 90 proc.) organizmas gamina kepenyse, o likusi dalis gaunama iš gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip raudona mėsa, sūris, sviestas ar kiaušiniai. Cholesterolis yra pagrindinis ląstelių membranų komponentas ir daugelio hormonų bei vitaminų žaliava, todėl nedidelis cholesterolio kiekis yra būtinas gyvybei ir sveikatai. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad padidėjusi cholesterolio koncentracija, kartu dalyvaujant uždegimui, skatina aterosklerozės vystymąsi. Cholesterolis nesusimaišo su vandeniu, todėl jis negali laisvai „plūduriuoti“ kraujyje ir turi būti „supakuotas“ į tam tikrus baltymus, vadinamus lipoproteinais. Labiausiai žinomi yra mažo tankio (MTL) ir didelio tankio (DTL) lipoproteinai. 

„MTL yra junginys, atsakingas už cholesterolio pernešimą krauju ir paskirstymą po visą organizmą. Daugeliui žmonių nustatoma per didelė MTL cholesterolio koncentracija, todėl jis kaupiasi kraujagyslių sienelėje ir taip formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Šios plokštelės gali susiformuoti ir augti bet kurioje kraujagyslėje – dažniausiai širdies, smegenų ar kojų. Kai aterosklerozinė plokštelė tampa pakankamai didelė, ji pradeda blokuoti kraujo tekėjimą širdies kraujagyslėse, o tai gali sukelti tokius simptomus kaip „krūtinės angina“ (skausmas širdies plote) net ir nedidelio fizinio krūvio metu. Jei aterosklerozinė plokštelė įplyšta, formuojasi krešulys, kuris visiškai užsikemša arteriją, tiekiančią kraują širdžiai, įvyksta miokardo infarktas“, – teigia J. Badarienė. 

Kaip vertinti cholesterolio tyrimo rezultatus? 

Atlikus kraujo tyrimus yra gaunama lipidograma, parodanti 4-ias cholesterolio frakcijas – bendrąjį, MTL („blogąjį“), DTL („gerąjį“) cholesterolį ir trigliceridus. „Blogasis“ cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, o „gerasis“ padeda organizmui pašalintį „blogąjį“. Trigliceridai yra riebalai, kurių kiekio padidėjimas susijęs su „gerojo“ cholesterolio kiekio sumažėjimu, kas padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Gydytojos kardiologės teigimu, patys pacientai gali įvertinti lipidogramą – sveikiems žmonėms bendrojo cholesterolio kiekis turėtų būti mažesnis nei 5,0 mmol/l ,„blogojo“ cholesterolio – mažesnis nei 3,0 mmol/l, „gerojo“ cholesterolio vyrams – daugiau nei 1,0 mmol/l, moterims – daugiau nei 1,2 mmol/l, o trigliceridų – mažiau nei 1,7 mmol/l. Tačiau jei žmogus persirgo miokardo infarktu ar insultu, jo „blogojo“ MTL cholesterolio lygis turi būti mažesnis nei 1,4 mmol/l. 

Ką daryti, jei cholesterolio kiekis per didelis? 

Pacientams su padidėjusia cholesterolio koncentracija rekomenduojama nedelsiant koreguoti gyvenseną – sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, nerūkyti. Gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti MTL cholesterolio koncentraciją 10–15 proc., tačiau efektyviausiai koncentracija mažinama vaistais. Vieni iš pagrindinių lipidus mažinančių vaistų grupių yra statinai, mažinantys cholesterolio sintezę kepenyse. Statinai ne tik aktyviai mažina lipidų koncentraciją kraujyje, bet ir slopina aterosklerozės vystymąsi, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles. Nepertraukiamai mažinant bendrojo cholesterolio ir MTL cholesterolio koncentraciją, nuosekliai ir laipsniškai mažėja aterosklerozės sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto ir insulto – rizika.