„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys žmonės, manau, padaugės užleistų ligonių, kurie kentėjo, bet nevažiavo į ligoninę, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, - įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. 

Nemalonūs pojūčiai ir skausmas krūtinėje daugeliui kelia nerimą, nes tai, kas susiję su širdimi, yra rimta. Širdies permušimai įvairiai jaučiami, bent kartą gyvenime tai gali patirti kiekvienas žmogus. Bet ką daryti, jei širdis daužosi taip lyg norėtų iššokti? 

Dėl karantino daugeliui ligonių yra prieinama tik nuotolinė konsultacija. Tačiau nėra lengva nustatyti tikrąją ligos priežastį bendraujant vien telefonu ar virtualioje erdvėje. 

Kardiologai neslepia, kad dėl pandemijos bus nemažai pablogėjusių pacientų, kurie skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis. 

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys žmonės, manau, padaugės užleistų ligonių, kurie kentėjo, bet nevažiavo į ligoninę, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, - įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. 

Būdingi požymiai ne vienai ligai 

Nemalonūs pojūčiai rodo, kad širdžiai reikia pagalbos, todėl negalima į šiuos negalavimus numoti ranka, manyti, kad tai praeis savaime. Tačiau tiksliai pasakyti, koks širdies ritmo sutrikimas sukelia plakimus, reikia patį sutrikimą užregistruoti elektrokardiogramoje. 

Tokiu atveju kardiologė M.Kovaitė pataria kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatytų, ar negalavimai yra kliniškai reikšmingi. Jei vargina vadinamieji permušimai, širdies daužymasis ar spurdėjimas, galvos svaigimas, dusulys ar alpimas, tai nėra smulkmena. Nors šie požymiai būdingi ne vienai ligai, bet jie gali būti pavojingi. 

Kartais galvojama, kad skausmas krūtinėje atsirado dėl skersvėjo ar peršalimo, ir tikimasi, kad pagulėjus lovoje savijauta pagerės, tačiau tokia taktika ne visada gelbsti. 

Širdies negalavimai kartais būna apgaulingi, nelabai ryškūs, bet vėliau paaiškėja, kad tai buvo „pražiūrėtas“ infarktas. 

Delsimas kreiptis į gydytoją gali tik pabloginti situaciją, todėl reikėtų sustoti ir įsiklausyti, ką sako organizmas, o skausmas – tai įspėjimas, kad kažkas negerai. 

Slopina nervinę įtampą 

Jei sunku pakliūti poliklinikoje pas gydytoją, galima užsukti į vaistinę ir pasitarti, ką daryti. Augaliniai preparatai gali būti įtraukti į širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką. Tokie preparatai nėra cheminės tabletės, bet nuo seno žmonės vertina širdžiai palankius augalus. 

Tokie augalai yra ne tik populiarūs kaip savigydos priemonė, jie yra taip pat gerai ištirti, o mokslinių tyrimų išvados yra skelbiamos prestižiniuose medicinos leidiniuose. 

„Jei yra rimta kardiologinė problema, akivaizdu, kad vien augalinių preparatų nepakaks, tačiau jie gali nuraminti, kai širdis streikuoja dėl nervinė įtampos. Apraminus nervų sistemą, nurimsta ir širdis, todėl vaistiniai augalai yra veiksmingi, o tai reiškia, kad žmogus pasijus geriau“, - pasakojo gydytoja M.Kovaitė. 

Nors augalai nėra stebuklinga tabletė, kurios pageidauja daugelis pacientų, tačiau yra naudingi, nes turi unikalių savybių. 

Stiprina širdies raumenį 

Nuo seno yra gerai žinomi trys augalai ir jų deriniai, kurie padeda širdžiai. Tai – gudobelė, sukatžolė ir valerijonas. 

Gudobelės žieduose ir vaisiuose gausu tokių natūralių medžiagų kaip flavanoidai, glikozidai. Šios biologiškai aktyvios medžiagos savo poveikiu yra panašios į medikamentus, mažinančius padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, taip pat į tuos preparatus, kurie skiriami nuo širdies nepakankamumo. 

Gudobelėse yra aptinkamos antioksidacinės medžiagos, kurios palankiai veikia širdies raumenį. Gudobelės nepakenks ir tuo atveju, jei žmogui nustatyta išeminė širdies liga, nes jose yra kraujagysles plečiančių medžiagų, taip pat didinančių fizinio krūvio toleravimą. 

Gelbsti nuo kraujospūdžio šuolių 

Pastaruoju metu daug vilčių siejama su vaistiniu augalu sukatžole. Patariama vartoti šį augalą sergant širdies ir kraujagyslių neuroze, širdies raumens uždegimu, turint širdies ydą. 

Šis augalas turi sveikatai naudingų alkaloidų ir eterinių aliejų, kurie mažina nerimą, gerina miegą, netgi mažina kraujo spaudimą. 

Yra daug žmonių, kurie nemokėdami suvaldyti nerimo, kankinasi dėl staiga užkilusio kraujospūdžio. Vartojant augalinius preparatus, kurių sudėtyje yra sukatžolių, įmanoma išvengti pasikartojančių kraujospūdžio šuolių. 

Valerijonas yra nuo seno žinomas kaip nervų sistemą raminantis augalas, mažinantis nervinę įtampą. Valerijonai yra naudojami įvairiuose augaliniuose mišiniuose. 

„Jei norime padėti širdžiai ir pajusti poveikį, reikėtų valerijoną derinti kartu su gudobele ir sukatžole tinktūrų forma“, - pasakojo gydytoja M.Kovaitė. 

Tirpdo geriau nei vanduo 

Kai kurie žmonės svarsto, ar verta naudoti vaistinių augalų tinktūrą. Tai vaistinės medžiagos ištrauka, gaunama užpylus vandeniu, spiritu ar eteriu. Tinktūroje dažniausiai būna etanolio. Etanolis jau 2000 metų naudojamas gaminant vaistus, jo poveikis ištirtas ir saugus, jei vartojamas pagal paskirtį ir vaistų informaciniuose lapeliuose nurodytais kiekiais. 

Galima išskirti esminius etanolio privalumus. Pirmiausia, etanolis yra geras tirpiklis, todėl veikliųjų medžiagų tinktūroje yra kur kas daugiau nei užpilant vaistažoles vandeniu. 

Be to, negalima numoti ranka į faktą, kad etanolio pagrindu sukurtos vaistažolių tinktūros tris kartus geriau pasisavinamos organizme nei vandeninės. Tai reiškia, kad organizmas geriau aprūpinamas naudingomis medžiagomis. 

Rekomenduojama dozė yra saugi 

Dar viena svarbi savybė – etanolis lengvai pasiekia galvos smegenis, o tai yra svarbiausias nervų sistemos organas. Todėl etanolyje ištirpusios veikliosios medžiagos greičiau pasiekia savo taikinį. 

Pavyzdžiui, jei dėl širdies permušimų žmogus renkasi vaistinių augalų tinktūrą, kurioje yra etanolio, jo savijauta greičiau pagerės nei gertų vaistažolių arbatą. 

Etanolis yra taip pat geras konservantas, o tai reiškia, kad tinktūros vartojimo laikas yra kur kas ilgesnis nei plikomos arbatos, nes ilgiau pabuvus ji pradeda rūgti. 

Kita vertus, toksikologai įspėja apie tai, kad tinktūros neturi būti skiriamos priklausomiems nuo alkoholio žmonėms, jos turi būti vartojamos taip kaip rekomenduojama – lašais, kuriuose etanolio dozė yra minimali ir saugi. 

Kraujospūdį galima „numušti“ fiziniu krūviu 

Padidėjęs kraujospūdis taip pat blogai veikia širdį ir kraujagysles. Ar žmogui yra dvidešimt, ar šešiasdešimt metų – idealaus kraujospūdžio ribos nesikeičia, nes optimalus kraujospūdis yra mažiau 120/80 mmHg. 

Jei kraujospūdžio ribos yra daugiau nei 140/90, galima įtarti hipertenziją – tai liga, kurią reikia gydyti. Padidėjęs arterinis kraujospūdis yra rizikos veiksnys, kurio negalima ignoruoti, nesvarbu, kad daugelis pacientų nejaučia negalavimų. 

Kurį laiką vietoj tablečių specialistai siūlo išbandyti nemedikamentinį gydymą, pavyzdžiui, nustačius, kad kraujospūdžio viršutinė riba siekia 140, o apatinė – 90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, reikėtų skirti laisvalaikį fiziniam aktyvumui, tai gali būti šiaurietiškas vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ar darbas sode. Išlietas prakaitas vėliau atsiperka. 

„Mes dažnai puolame prie tablečių, neišbandę kitų būdų, kurie taip pat gerai veikia. Juk fizinis aktyvumas ir sportas treniruoja kraujagysles, yra žinoma, kad po fizinio krūvio kraujospūdis linkęs sumažėti, ypač jauniems žmonėms“, – priminė gydytoja M.Kovaitė. 

Mažiau kilogramų – mažiau tablečių 

Pajutus širdies negalavimus, būtina mažinti antsvorį. Yra apskaičiuota, kad praradus vieną kilogramą kraujospūdis gali sumažėti vienu milimetru gyvsidabrio stulpelio. 

Dėl mažesnės kūno masės netgi reikia mažiau vaistų, reguliuojančių kraujospūdį, nes jie geriau veikia, pavyzdžiui, vietoj trijų tablečių gali užtekti dviejų, tai svarbu, nes ligoniui reikia mažiau vartoti cheminių preparatų. 

Riboti druską, vengti alkoholio, kasdien valgyti daržovių ir vaisių, kad virškinimo sistema nepritrūktų maistinių skaidulų – tai patarimai, kurie padeda išsaugoti sveiką širdį. 

Pakeitus gyvenimo būdą, peržiūrėjus valgiaraštį, pradėjus sportuoti, neretai kraujospūdis grįžta į normalias ribas, o tai gali atitolinti medikamentų vartojimą keleriems metams. 

Kardiologė M.Kovaitė priminė, kad pakitimai kraujagyslėse vystosi pamažu, todėl niekada nevėlu susigriebti ir pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, o vartojant augalinius preparatus įmanoma nuraminti nervus ir padėti „šlubuojančiai“ širdžiai.