Karpos – tai žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltos nepiktybinės išorinės odos ataugos, primenančios surandėjusius spuogelius. Bijoti karpų nereikia, nes jas sukeliantis virusas į gilesnius odos sluoksnius neprasiskverbia ir žalos nepridaro. Tačiau estetiškai vaizdas tikrai neatrodo patraukliai.

Kaip atsiranda karpos?

Karpų atsiradimui didelės įtakos turi imuniteto stiprumas: kuo labiau imunitetas nusilpęs, tuo lengviau kimba įvairiausi virusai, tame tarpe ir ŽPV. Kadangi ŽPV plinta tiek tiesioginio, tiek netiesioginio kontakto metu, labai svarbu laikytis tinkamos higienos, kuri padeda apsisaugoti nuo šio viruso.

• Tiesioginis kontaktas – kontaktuojant su karpų turinčiu žmogumi. Tarkim spaudžiant jam ranką galima užsikrėsti paprastomis karpomis, o lytinio kontakto metu – genitalinėmis karpomis.
• Netiesioginis kontaktas – kuomet užsikrečiama per daiktus. Tarkim maudantis baseine dažnai užsikrečiama pėdų karpomis, o naudojantis pirtimis – paprastomis karpomis.

Esant nusilpusiai imuninei sistemai, karpos gali sparčiai plisti, taigi nuo rankų gali pereiti prie kitų kūno dalių. Lengviausias kelias plisti karpoms – tai kūno sužeidimai: įvairūs įdrėskimai, įbrėžimai ir t.t.

Kokių rūšių būna karpos?

Iš viso žinoma daugiau nei 60 Žmogaus Papiloma Viruso tipų, kurie gali sukelti paviršinius pažeidimus skirtingose kūno vietose. Karpos dažniausiai skirstomos į 4 rūšis:

• Genitalinės karpos – perduodamos lytinio akto metu;
• Padų karpos – atsirandančios tik pėdų srityje ir galinčios apimti didelę odos dalį;
• Paprastos karpos – dažniausiai pastebimos ant plaštakų ir būna pavienės;
• Plokščiosios karpos – smulkios karputės, galinčios atsirasti ant viso kūno.

Kaip karpos gydomos?