Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Vis dėlto iš vaistingųjų augalų gaminami preparatai ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekvienas augalinis preparatas veikia gan intensyviai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius preparatus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?

„Homeopatiniai vaistai turi daug mažesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją nei augaliniai, yra daug švelnesnio veikimo ir saugesni jautrioms vartotojų grupėms: vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms. Tik juos reikia vartoti labai nedidelėmis dozėmis ir gan ilgą laiką. Augaliniuose vaistuose yra nepalyginamai daugiau veikliųjų medžiagų, jie veikia greičiau ir efektyviau, tačiau turi šalutinių poveikių“, – apie skirtumus informuoja vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Pasak specialistės, didžiausia problema – jog dažnai savigydai prisiperkame augalinių preparatų ir imame juos vartoti, manydami, kad jie, pagaminti žolelių pagrindu, nesukels jokių neigiamų pasekmių ar sąveikos su cheminiais vaistais reakcijų. Tai pat nežinome, kokius sutrikimus geriausiai gydo augaliniai, o kokius – homeopatiniai vaistai.

„Žoliniai preparatai vaistinėse išties yra populiaresni – jie labai efektyvūs gydant nervų sistemos sutrikimus, kvėpavimo takų uždegimus, venų ligas, galūnių kraujotakos sutrikimus, urogenitalinio trakto ligas, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo sukeltus negalavimus, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat – naudingi dirbantiems intensyvų protinį darbą.

Tuo tarpu homeopatiniais preparatais dažniausiai gydomos nesunkios alerginės reakcijos, neurozė, migrena, nervinis tikas, vaikų elgesio sutrikimai, virškinamojo trakto, peršalimo ligos. Būtina įsidėmėti, kad atsižvelgęs į kiekvieno žmogaus sveikatos būklę, tinkamiausius vaistus visuomet parenka gydytojas, o apie jų suderinamumą gali konsultuoti vaistininkas“, – pasakoja E. Stankevičiūtė.