Svaigsta galva? Štai kokios gali būti to priežastys

Svaigsta galva? Štai kokios gali būti to priežastys
@ Shutterstock

Galvos svaigimas, kuomet žmogus jaučiasi apsvaigęs ar nesubalansuotas. Toks svaigulys veikia jutimo organus, ypač akis ir ausis, todėl kartais gali sukelti alpimą. Galvos svaigimas nėra liga, greičiau įvairių sutrikimų simptomas. Šis nemalonus pojūtis yra gana dažnas, o jo priežastis dažniausiai nėra rimta. Vis dėlto turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei be aiškios priežasties ar ilgesnį laiką pasikartoja galvos svaigimo epizodai.

 

Priežastys, kodėl svaigsta galva

 

Dažniausios galvos svaigimo priežastys yra migrena, vartojami vaistai ir alkoholis. Taip pat jį gali sukelti vidinės ausies sutrikimai, kuri reguliuoja pusiausvyrą.

 

Taip pat galva gali svaigti dar ir dėl šių priežasčių:

 

  • staigus kraujospūdžio kritimas;

     
  • širdies raumens liga;

     
  • kraujo tūrio sumažėjimas;

     
  • nerimo sutrikimai;

     
  • anemija (mažai geležies);

     
  • hipoglikemija (mažas cukraus kiekis kraujyje);

     
  • ausies infekcija;

     
  • dehidratacija;

     
  • šilumos smūgis;

     
  • per didelis fizinis krūvis;

     
  • judesio ligos.

     

Retais atvejais svaigulį gali sukelti išsėtinė sklerozė, insultas, piktybinis navikas ar kitas smegenų sutrikimas.

 

Beje, žmonės, patiriantys galvos svaigimą, gali jausti ir kitus simptomus: alpimo pojūtį, netvirtumą, pusiausvyros praradimą, plaukimo/ plūduriavimo jausmą. Kartais galvos svaigimą lydi pykinimas, vėmimas ar alpimas, jeigu taip nutinka – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

 

Kaip išvengti arba palengvinti galvos svaigimą

 

Lengvesnius, kurie vis tiek yra nemalonūs, ir sunkesnius galvos svaigimo atvejus įveikti galima šiais būdais:

 

1. Tuoj pat atsisėskite arba atsigulkite, kai svaigsta galva, ir ilsėkitės, kol galvos svaigimas praeis. Tai gali užkirsti kelią pusiausvyros praradimo galimybei, dėl kurios galima nukristi ir sunkiai susižeisti.

 

2. Jei reikia, stabilumui atgauti kurį laiką naudokite lazdelę ar vaikštynes.

 

3. Eidami laiptais visada prisilaikykite už turėklų.

 

4. Užsiimkite veikla, gerinančia pusiausvyrą, pvz., joga ir taiči.

 

5. Venkite staigių judesių, rytais kelkitės iš lovos lėtai.

 

6. Venkite kofeino, alkoholio ir tabako. Šios medžiagos, gali sukelti galvos svaigimą arba jį pabloginti.

 

7. Išgerkite bent aštuonias stiklines vandens per dieną, miegokite septynias ar daugiau valandų ir venkite stresinių situacijų.

 

8. Valgykite sveiką maistą: daržoves, vaisius, liesus baltymus.

 

9. Jei įtariate, kad galvos svaigimą sukelia vaistai, pasitarkite su savo gydytoju apie dozės mažinimą arba perėjimą prie kitų vaistų.

 

10. Vidinės ausies problemos, dėl kurių kartais kyla svaigulys, gali būti sprendžiamos vartojant vaistus ir atliekant specialius pratimus namuose, kurie gali padėti kontroliuoti pusiausvyrą.

 

11. Rimtesnius kraujo tūrio sutrikimus, kurių nebeišeina kontroliuoti, kartais tenka spręsti chirurginiu būdu.

 

12. Menjero liga (vidinės ausies pažeidimas), dėl kurios kartais svaigsta galva, gydoma sveika, mažai druskos turinčia, dieta, retkarčiais atliekamomis injekcijomis ar ausų operacijomis.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas