2013-ųjų - Sveikatingumo metų vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausia valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.

Daugybė Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose sveikatos mokyklose pabuvusių žmonių vieningai pabrėžia, kad pats didžiausias čia patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje, ypač spaudžiant speigui. Mūsų sergančioje ir išmirštančioje valstybėje tai sukelia šoką. Atsiranda oponentų, raginančių nutraukti šias „nežmoniškas“ procedūras. Atseit, „nėra mokslinio pagrindo“. O juk mokslas kaip tik ir apibendrina regimus rezultatus ir daro išvadas. Kad tai nepadaryta, kažkam turėtų būti didelė gėda. Bet mes nebeieškome to „kažko“, nes seniai supratome, kad „mūsų sveikata - mūsų reikalas“.

Mes suvokėme, kad vanduo, kuris grūdina fizinį kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro žmogaus psichikai ir ypač reikšmingą bei sunkiai nusakomą pėdsaką palieka jo dvasioje. Vanduo - gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą, šventumą.

Grūdinimosi šaltame vandenyje praktika buvo žinoma gilioje senovėje

Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m.pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį. Didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.