Pirmą kartą šis susirgimas aprašytas 2640 m. pr. Kr. egiptiečių papirusuose. Hipokratas vadino tai ,,nevaikščiojančiųjų liga“ ir teigė, kad ja neserga moterys, eunuchai bei jaunuoliai, neturėję lytinių santykių. Kaip ji pasireiškia?

Jei vakar nesusitrenkėte, o ryte atsibudote dėl skaudamo didžiojo kojos pirštu, čia kažkas ne taip. Uždėkite ledo ar ką nors šalta, o aprimus skausmui keliaukite tiesiai pas gydytoją – jums gali būti podagros priepuolis. Jei spėjimas pasitvirtins, galėsite džiaugtis, kad laiku užkirtote kelią šiai ligai, nes įsisenėjusi ji ims kelti daug daugiau rūpesčių.

Susirgus pirmiausia tenka sureguliuoti mitybą: valgyti daug angliavandenių turintį maistą, pieno produltus ir daržoves, ir beveik visiškai atsisakyti žuvies ir mėsos – juose daug purino (medžiagos, kuri organizme virsta šlapimo rūgštimi), tad virta (ir jokiu būdu ne kepta) mėsyte galėsite pasidžiaugti vos porą kartų per savaitę. Podagros atsiradimą paskatina piktnaudžiavimas alkoholiu (ypač alumi), kava, stipria arbata, kakava. Į rizikos grupę patenka ir tie, kurie patiria fizinę perkrovą, operaciją, traumą, yra netekę daug skysčių.

Sudėtingais atvejais gydytojas paskiria vaistus į veną arba raumenis, o Jūsų vaistinėlėje turbūt yra paracetamolio ir kitų analgetikų, kuriuos vartoti reikėtų tik kritiniais atvejais. Jums gali padėti tepalai ir geliai nuo skausmo – „Voltaren“, „Fastum gel“ ir pan.

Geriant vaistus nuo artrito būtina suvartoti 2–3 litrus skysčių per parą. Naudingi vaisių gėrimai, sultys, mineralinis, galima pasiruošti ir vaistažolių nuovirą, pavyzdžiui: užvirkite 20 gramų bruknių lapų, palikite pusvalandžiui ir kelis kartus per dieną gerkite jo po vieną valgomąjį šaukštą. Kitas būdas: po 20 gramų jonažolės, liepžiedžių, ramunėlių, juodojo šeivamedžio užpilkite dviem stiklinėm vandens ir leiskite 30 minučių nusistovėti ir gerkite po du puodelius per dieną.