Nuo gyvenimo nepailsėsi, nebent iškeliavęs anapilin. Kasdien gyvenimas mums pateikia įvairių uždavinių (kai kuriuos, žinoma, pateikiame sau patys): vienus išsprendžiame lengvai, spręsdami kitus gerokai vargstame, o nuo kai kurių bėgame (ar bent norėtumėme pabėgti). Natūralu, kad įtampą jaučiame kasdien, nes esame gyvi, nestovime vietoje, o ir pasaulis nesustoja nei akimirkai. Skundžiamės, kad patiriame stresą. Stresas, kai papuolame į automobilių spūstis, stresas, kai laikome egzaminus, stresas, nes artėja Kalėdos, Velykos, kai darbų daug, o visų atlikti nespėjame.
Pirmasis mokslininkas, kuris prakalbo apie stresą buvo H. Selje, patį reiškinį aprašęs dar 1936m. Iki dabar stresą tyrinėja skirtingų disciplinų mokslininkai (medikai, psichologai, sociologai, vadybininkai), todėl ir streso tyrimai įvairūs, o literatūros apie šią problemą - daug ir visokios. Buvo aiškinamasi streso biochemija ir fiziologija (kokių hormonų padaugėja ar sumažėja, kai žmogus patiria stresą, kaip į patirtą įtampą atsako žmogaus širdis ar kvėpavimo sistema ir kt.), kita mokslininkų grupė bandė suskaičiuoti visus įmanomus žmogaus gyvenimo stresorius.
Psichologinę streso sampratą išplėtė R. S. Lazarus, kuris uždavė klausimą „kodėl skirtingus žmones, esant toms pačioms aplinkybėms, vienas ir tas pats stresorius veikia skirtingai?“. Nuo tada imta aktyviai svarstyti, kaip paaiškinti, kodėl vienam žmogui Kalėdos sukelia stresą, o kitam jokio, kodėl vieniems moksleiviams abitūros egzaminas sukelia įtampą, o kitų - sutinkami kaip iššūkis ir galimybė parodyti sau ir aplinkiniams ko jie verti.
Kaip reiškiasi stresas?
Kokios ilgai trunkančio (arba dažnai patiriamo) streso pasekmės?
Jeigu skauda gerklę, smulkiai supjaustykite svogūną ir užpilkite cukrumi. Po kelių valandų perkoškite ir gerkite po šaukštelį. Citrinos sultys, pasaldintos medumi,- geriausias vaistas užkimus.
Kitas faktas
Komentarai