Kaip aiškinamas patiriamas stresas?

Iš pradžių žmogus suvokia, kad kažkas kelia grėsmę jo gerovei (pvz. piktas šuo pakeliui namo), vėliau įvertinami šios grėsmės įveikos resursai bei pasirengimas susidoroti su žala, grėsme ar iššūkiu (kaip man susidoroti su piktu, lojančiu šunimi ir sveikam grįžti namo?). Gali pasirodyti, jog žmogus tik iš pradžių piktą šunį palaikė grėsme sau, nes juk šuo pririštas, be to, ne toks ir piktas – įtampa gali visiškai atlėgti. Tačiau jei žmogus išvys gerokai piktesnį šuns šeimininką, jis ir vėl gali imti jausti įtampą. Stresas susijęs ne tik su žmogaus subjektyviu situacijos įvertinimu (ar tai tikrai gresia mano gerovei?), bet ir su žmogaus turimais resursais (kaip man situaciją įveikti? Kokių priemonių turiu, kad kliūtį įveikčiau?).

R. S. Lazarus siūlomas streso aiškinimas - įtampa patiriama, kai grėsminga situacija (arba tik žmogaus vertinama kaip grėsminga) suvokiama kaip viršijanti žmogaus resursus (arba iš tiesų tuos resursus viršija).

Kas gali padėti susidoroti su patiriamu stresu?

Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Joana Griškevičienė pataria sveikai maitintis, kol dar yra, valgyti šviežias daržoves bei nepamiršti geros nuotaikos. „Kuo žmogus į viską žiūri pesimistiškiau, tuo jis blogiau jaučiasi. Pasitaiko, kad netgi nesant jokių susirgimų, atsiranda neurologinių skausmų, dilgčiojimų. Kuo žmogus laimingesnis, kuo mažiau problemų savo gyvenime ir savijautoje jis įžvelgia, tuo mažiau jų ir yra“, - įsitikinusi J. Griškevičienė.

Ar suvokiate grėsmę, kai kelyje pasirodo piktas šuo, ar tuomet, kai laukia svarbus egzaminas (metinės veiklos ataskaita darbe), pradėti būtina nuo situacijos įvetinimo. Aišku, kad kartais tam įvertinimui turime nedaug laiko. Nuo pikto šuns turbūt geriausia greitai bėgti, net jei nesate tikras ar esate greitas (o ne detaliai analizuoti). Tuo tarpu prieš egzaminą turime daugiau laiko. Egzaminas, pokalbis dėl darbo ar metinė veiklos ataskaita nebūna itin netikėtas įvykis. Daugelis situacijų yra lengvai numatomos (rytais Vilniuje būna automobilių spūsčių), tačiau mažai grėsmingos. Kai kurių situacijų neįmanoma numatyti (autoavarija), nebent visą neigiamą statistiką pritaikote sau.

Kai įvertinate situacijos grėsmingumą (nepalankumą) gerai būtų pamąstyti apie asmeninių resursų gausinimą. Jei žinote, kad laukia svarbus egzaminas jam reikia gerai pasiruošti, susikurti medžiagos kartojimo, savo žinių tikrinimo sistemą.  Studentas gali paklausti, o jei iki egzamino liko tik viena naktis, o resursai (žinios) menki? Štai čia studentas kaip tikras studentas užduoda neteisingą klausimą, nes klausti jis turėtų, o kodėl tik likus vienai nakčiai užduodu sau svarbų klausimą dėl svarbaus egzamino? O ypatingą įtampą keliantį klausimą „kur buvau anksčiau ir kodėl negausinau resursų (kitaip tariant nesimokiau)“, derėtų pasilikti ateities analizei, užduodant klausimą, ne kaip dorotis su stresu, bet kaip užbėgti stresui už akių.

Kai situacija išanalizuota, svarbu savęs klausti „kaip man susidoroti su atsiradusia įtampa?“. Jei problema tikrai pasirodo neišsprendžiama, gal galima nuo jos pabėgti ar išvengti? Gal galima pasitarti su problemą įveikusiais žmonėmis? O gal tiesiog išlieti susikaupusią įtampą pvz., sporto salėje?

Prisiminkite, jog kiekvienas pasirinkta streso įveikos strategija tinka skirtingai priklausomai nuo esamos situacijos, nei viena nėra savaime geresnė ar blogesnė: pikto šuns geriau vengti, ką nors negrįžtamai praradus geriau išlieti savo skaudulius (pvz., išsiverkti), egzaminams ir darbo ataskaitoms geriau pasiruošti, o dėl savo klaidų ar kažko, ko negalite pakeisti pasiguosti draugui.