Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atkreipia dėmesį, kad besidžiaugdami saulėtomis šiltomis dienomis, neturėtume pamiršti ir pavojų sveikatai, kuriuos kelia karštis ir saulė. Vienas iš jų kyla tuomet, kai organizmas netenka pernelyg daug vandens. Tad nors ir sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, primename, kokį pavojų organizmui kelia dehidratacija ir kaip elgtis, kad jos išvengtume.

Apie vandens stygių įspėja ne tik troškulys

Daugiau nei pusę žmogaus kūno svorio sudaro vanduo. Dalį jo prarandame natūraliai, pavyzdžiui, prakaituodami, kvėpuodami, su ašaromis ir kt., o dehidratacija galima pavadinti tokią organizmo būklę, kai vandens prarandama daugiau nei įprastai ir daugiau nei gaunama geriant ir valgant. Dėl to organizmui tampa sunkiau atlikti kai kurias gyvybiškai svarbias funkcijas, pavyzdžiui, palaikyti pastovią kūno temperatūrą ar išskiri iš organizmo su šlapimu ir prakaitu įvairius medžiagų skilimo produktus. „Be to, kai organizmas praranda per daug vandens, pavyzdžiui, sportuojant karštą dieną ar saulės atokaitoje, gausiai prakaituojant per karščius, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys. Tai ir aukšta aplinkos oro temperatūra (daugiau nei +25–28 laipsniai), ir neefektyvi organizmo apsauga nuo aukštos aplinkos temperatūros, pavyzdžiui, dėl netinkamos – orui nelaidžios, daugiasluoksnės aprangos, specialių darbui skirtų drabužių ar uniformos ir pan., taip pat ilgai trunkantis vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis krūvis. Gėrimų, kuriuose yra didelis kofeino kiekis, vartojimas, taip pat gali padidinti organizmo dehidrataciją, nes kofeinas, kaip ir alkoholis, suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus.