Prieš dvejus metus ugniagesys gelbėtojas Džordanas Lidas grįždamas po iškvietimo išgirdo žolėje gailų kniaukimą. Vyras nusprendė pasiimti išsekusį ir iš bado mirštantį keturkojį į stotį – viršininkui Entoniui Segarsui tai iš pradžių labai nepatiko, tačiau nelaimėlio jis lauk neišmetė, ir ugniagesiai jį pasiliko. Katiną pavadino Fleimu Arsonu. Dabar jis tapo visateisiu kolektyvo nariu, ir net turi savo gerbėjų armiją.
 
Už suteiktą pagalbą katinas skolingas neliko, ir viršininkas pripažįsta, kad dabar Fleimas pats padeda ugniagesiams gelbėtojams.
 
„Mano vaikinai kasdien mato siaubingus dalykus. Kiekviena diena jiems – stresas, o katinas padeda su juo kovoti. Galima sakyti, kad jis „gydo“ kaip psichoterapeutas.“