Kai Frėja Ričards rytą išėjo iš namų, iš pradžių ji pagalvojo, kad kažkas jos kieme numetė didelį lipnios juostos kamuolį. Tačiau priėjusi truputį arčiau ji suprato, kad priešais buvo katinas. Čiupusi nelaimingą gyvūną į rankas ji puolė ieškoti artimiausio veterinaro.

Pasirodė, kad greiti jos veiksmai išgelbėjo murklio gyvybę. Tai, kas su juo nutiko, šokiravo net visko mačiusį gydytoją.

Po veterinaro apžiūros paaiškėjo, kad katinas nuo galvos iki kojų aplipęs stingstančiu betonu. Jo pateko net į akis, todėl keturkojis nematė, kas ir kur jį neša.

Murklys buvo dar drėgnas, tačiau ant nugaros cementas jau pradėjo kietėti ir virsti šarvu. Veterinaras bandė valyti kailį, tačiau galų gale pasidavė – jam neliko nieko kito, kaip tik nuskusti vargšą plikai. Beje, katinas, kurį vėliau pavadino Grantu, nė kiek nesipriešino.

Veterinaras padarė išvadą, kad nelaimėliui kažkas iškrėtė piktą pokštą. Katino letenų pagalvėlės nebuvo cementuotos, o dėmės ant kailio rodė, kad cementą kažkas užpylė iš viršaus. Vargšas buvo numestas likimo valiai, bet jam pasisekė – jis buvo laiku pastebėtas ir atiduotas į geras rankas, sulaukė pagalbos, o galiausiai – rado naujus namus.