Už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ biomedicininės inžinerijos magistrantei buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija. Šis tyrimas taip pat yra Europos Komisijos finansuoto projekto CARRE, kuriame buvo tiriama pacientų, sergančių kardiorenaliniu (inkstų ir širdies veiklos sutrikimas) sindromu, dalis.

Ateityje fiksuos ir gyvybei pavojingas būsenas

„Kai žmogus serga inkstų nepakankamumu ir jo liga yra pasiekusi paskutiniąją, penktąją stadiją, keletą kartų per savaitę jam atliekama dializė. Inkstai patys nebegali palaikyti mikroelementų balanso organizme, o ypač pavojingas yra kalio kiekio kraujyje padidėjimas. Jis sutrikdo normalią širdies veiklą, o tokia būsena yra potencialiai grėsminga gyvybei“, – teigia B. Paliakaitė.

Pasitarę su gydytojais, KTU mokslininkai į kuriamas svarstykles siekia integruoti dar vieną funkciją – jos galėtų neinvaziniu būdu atpažinti kalio kiekio kraujyje padidėjimą. Aptikus šią patologinę būseną, svarstyklės siųstų signalą pacientą prižiūrinčiam gydytojui, kuris galėtų paankstinti paskirtą dializės seansą.

„Daugiafunkcinių svarstyklių matuojamų parametrų skaičių nuolat plečiame. Pavyzdžiui, be arterijų būklės stebėjimo, esame integravę ir prieširdžių virpėjimo aritmijos atpažinimo funkciją. Tikiu, kad ateity šios svarstyklės, žmogui neįdedant papildomo darbo, matuos kelias dešimtis įvairių jo sveikatos būklės parametrų“, – teigia V. Marozas.

Sveikatos prietaisus į rinką įvesti sudėtinga

Pasak neinvazinius sveikatos būklės stebėsenos technologijas kuriančių mokslininkų, medicinos prietaisus komercinti – labai sudėtinga. Jų veikimas testuojamas su pacientais, o tam reikia gauti specialius įvairių instancijų leidimus. Mokslininkų teigimu, į rinką įvesti su medicina ir sveikatos priežiūra nesusijusias inovacijas yra daug paprasčiau.