Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), KTU tyrėjai pateikė paraišką abiejų universitetų mokslo fondų finansavimui gauti. Jie tikisi artimoje ateityje galėsiantys skirti daugiau dėmesio inovacijų licencijavimui ir produktų komercializavimui.

Sveikatos būklės stebėsena – būtinybė senstančiai visuomenei

Tyrėjai primena, jog daugelis pacientų, kurie yra persirgę sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, išgyvenę insultą, ir kurių būklę reikia stebėti, yra vyresnio amžiaus. Turint omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, ši problematika ir Lietuvoje, ir Europoje bus vis aktualesnė.

„Kuriame tokį produktą, kurį pati galėčiau naudoti, jei prireiks. Jeigu šiandien pagyvenę žmonės dar atsargiai žiūri į technologijas, mūsų karta, manau, bus jau kitokia. Poreikis stebėti sveikatos būklę ateityje tikrai išliks ir augs. Nebent, žmonės pradėtų labai sveikai gyventi, tačiau esu linkusi tuo abejoti“, – šypsosi B. Paliakaitė.

Įpirks kiekvienas

V. Marozas mano, jog buitinis sveikatos būklės stebėjimo prietaisas tikrai būtų įperkamas paprastam žmogui.

„Pavyzdžiui, išmaniojo telefono „iPhone“ savikaina yra apie 150 eurų, nors rinkoje jis kainuoja apie 700. Tai – daug sudėtingesnė technologija, prietaisas, reikalaujantis daug daugiau brangių detalių ir medžiagų nei mūsiškis. Mes, pagrinde, kuriame duomenų apdorojimo algoritmus, labiausiai naudojami mūsų ištekliai yra protas“, – teigia V. Marozas.

Pasak jo, siekdami išsiaiškinti Biomedicininės inžinerijos institute kuriamų prietaisų veikimo principą į mokslininkus yra kreipęsi globalių elektros ir elektronikos prietaisus kuriančių bendrovių atstovai.