Pastaruoju metu vis daugiau žmonių pasirenka atostogauti su savo keturkojais draugais ir kartu leistis į nepamirštamus nuotykius – net ir tais atvejais, jeigu jie pasiekiami tik lėktuvu. Ir nors atostogauti su augintiniu yra be galo smagu, gyvūnų šeimininkams kyla nemažai klausimų: kokių dokumentų reikia vykstant su augintiniu į užsienį, kaip apsisaugoti gyvūną nuo perkaitimo ir kas turėtų sudaryti keturkojo šeimos nario vaistinėlę?

Gyvūno perkaitimas: kaip jį identifikuoti?

Kad kelionė būtų kuo paprastesnė šeimininkui ir saugesnė augintiniui, ypač svarbu apsisaugoti nuo šilumos smūgio arba žinoti, kaip reikėtų tinkamai elgtis keturkojui perkaitus. Šilumos smūgis vasaros metu augintinį gali ištikti keliaujant automobilyje, stovyklaujant prie ežero ar ilsintis prie jūros.

Kaip teigia „PetCity“ Domus Pro klinikos gydytoja Rugilė Ivoškaitė, šilumos smūgis vasaros metu gana dažnai pasireiškia suplotasnukiams (brachicefalų veislės) šunims, augintiniams, turintiems ilgą arba juodą kailį bei keturkojams, kenčiantiems nuo viršsvorio. Tačiau svarbiausią informaciją apie šilumos smūgį pravartu žinoti bet kurios veislės keturkojo šeimininkui.

„Pirmoji taisyklė, kuri yra labai svarbi keliaujant su augintiniu, tai niekuomet jo nepalikti automobilyje – net ir kelioms minutėms. Tai gali būti pavojinga, net jeigu temperatūra lauke ir nėra labai aukšta. Na, pavyzdžiui, jeigu lauke yra 21°C, po dešimties minučių mašinoje jau bus 32°C, o praėjus pusvalandžiui temperatūra gali siekti netgi 43°C karščio“, – sako veterinarijos gydytoja.

Pašnekovė priduria, jog itin svarbu mokėti identifikuoti šiluminį smūgį ir suteikti gyvūnui reikiamą pagalbą:

„Pirmieji veiksniai, rodantys, kad keturkojis perkaito, tai intensyvus lekavimas, išsausėjusi augintinio burna, nosis, pakitusios spalvos burnos gleivinės – jos patampa pilkšvos arba ryškiai raudonos.  Retesniais atvejais pasitaiko, kad augintinis praranda sąmonę arba jį ištinka traukuliai.“

„Taip pat perkaitimą rodo ir pakitusi gyvūno kūno temperatūra. Normalioje būsenoje ji svyruoja nuo 37°C iki 39°C, o perkaitus ji gali siekti net 42 °C. Tokiais atvejais gresia gyvybiškai svarbių organų: smegenų, širdies, inkstų bei kepenų pažeidimai, todėl reikėtų nedelsiant vykti į veterinarijos kliniką“, – priduria veterinarijos gydytoja R. Ivoškaitė.

Kaip reikėtų vėsinti gyvūną?

Augintiniai turi kiek kitokią atsivėsinimo sistemą nei žmonės: jie vėsinasi liežuvio pagalba – lekuodami. Tais atvejais, kai aplinkos temperatūra yra aukšta, lekavimas tampa nebeefektyvus, todėl augintinį reikėtų vėsinti kitais būdais.

„PetCity“ veterinarijos gydytoja sako, kad pastebėjus perkaitimo požymius, reikėtų nedelsiant gyvūną perkelti į vėsią aplinką bei duoti palakti vėsaus vandens. Tačiau itin svarbu, kad jis nebūtų pernelyg šaltas, nes tokiu atveju gali pasireikšti atvirkštinis efektas.

„Taip pat rekomenduojama sudrėkinti augintinio kailį, ypatingą dėmesį skiriant ausims ir pėdutėms, nes šiose vietose dažniausiai kailio yra mažiau, todėl vėsinimas vyksta kur kas efektyviau“, – priduria veterinarijos gydytoja.

Visgi saulė ir karštis tikrai nėra nuosprendis perkaitimui. Tinkamai pasiruošus to tikrai galima išvengti. R. Ivoškaitė rekomenduoja vengti saulėtų vietų, nepalikti augintinio automobilyje, visuomet turėti geriamojo vandens. Be to, veiksminga naudoti ir specialias vėsinančias priemones: šaldančius kilimėlius, antkaklius, žaislus.

Keliaujant būtina turėti augintinio vaistinėlę

Be įvairiausių linksmų nuotykių, kurie gali įvykti atostogaujant su augintiniu, kelionės metu gali nutikti ir nemalonių incidentų: bitės įgėlimas, alerginės reakcijos, įvairios traumos. Gydytojos teigimu, tam galima pasiruošti iš anksto turint specialiai augintiniui skirtą pirmosios pagalbos vaistinėlę, kurią sudaro:

• Bintas;
• Elastinis tvarstis;
• Keli neperšlampami pleistrai;
• Vata;
• Tamponėliai;
• Vandenilio peroksidas;
• Kalio permanganatas (jei augintiniui nulūžtų nagas, kraujavimui sustabdyti);
• Nedirginantis dezinfekcinis skystis žaizdų plovimui (be alkoholio);
• Termometras;
• Pincetas erkėms ištraukti;
• Viduriavimą stabdantys preparatai;
• Vaistai nuo alergijų (antihistamininiai vaistai) – tokie kaip klemastinas (Tavegyl).

„Taip pat kartu vertėtų pasiimti termoizoliacinį apklotą (juo galima apgaubti susižeidusį ar stipriai apsinuodijusį augintinį iki kol nuvyksite į artimiausią kliniką). Jei keliausite į mišką ar leisite laiką pievose pravartu turėti ir papildomų priemonių nuo kraujasiurbių vabzdžių (specialiai gyvūnams pritaikyti atbaidantys purškikliai)“, –  sako veterinarijos gydytoja.

Tiesa, pašnekovė priduria, kad vaistinėlėje svarbu ne tik turėti tam tikrus preparatus, bet ir žinoti, kaip juos dozuoti. Pavyzdžiui, įgėlus bitei, Tavegyl reikėtų suduoti remiantis augintinio svoriu:

Tavegyl 1mg dozės šunims:

• Šunims iki 5kg ¼ tabletės 2 kartus dienoje;
• Šunims 5-10kg ½ tabletės 2 kartus dienoje;
• Šunims 10kg 1 tabletės 2 kartus dienoje (sveriantiems daugiau nei 10kg atitinkamas pagal svorį 20kg – 2 tabletės, 30kg – 3 tabletės ir tt.)

Tavegyl 1mg dozės katėms:

• Katėms iki 5kg 1/8 tabletės 2 kartus dienoje (jei nepavyksta padalinti, galima duoti ¼ tabletės 1 kartą dienoje)
• Katėms virš 5kg ¼ tabletės 2 kartus dienoje.

Planuojantiems vykti į ES šalis su savo keturkoju

Iš pirmo žvilgsnio, keliavimas į užsienį su savo augintiniu gali skambėti labai sudėtingai. Tačiau žinant esminę informaciją ir pradėjus ruoštis iš anksto, įvairių nesklandumų galima išvengti.

„Jeigu keliaujate į kurią nors iš Europos Sąjungos šalių, privaloma pasirūpinti, kad augintinis būtų ženklintas, turėtų gyvūno augintinio pasą bei būtų vakcinuotas nuo pasiutligės. Tiesa, šis reikalavimas netaikomas jaunesniems nei trijų mėnesių amžiaus gyvūnams. Visgi dauguma šalių tokio amžiaus augintinių apskritai neleidžia įvežti“, – sako veterinarijos gydytoja R. Ivoškaite.

Ji priduria, kad vykstant į Airiją, Jungtinę Karalystę, Maltą, Norvegiją arba Suomiją yra dar vienas papildomas reikalavimas: gyvūnas turi būti gydytas nuo kaspinuočio – tam naudojami įprasti nukirminimo vaistai. Tiesa, šią procedūrą būtina atlikti klinikoje, nes augintinio pase privalo būti veterinarijos gydytojo įrašas apie tai, kad augintinis nukirmintas atitinkamu preparatu.

„Tiesa, keliaujant į užsienį labai svarbu visas reikiamas procedūras pasidaryti laiku. Pavyzdžiui, nukirminimą, kuris reikalingas keliaujant į Airiją, Jungtinę Karalystę, Maltą, Norvegiją arba Suomiją, būtina atlikti ne anksčiau kaip 5 dienos, bet ir ne vėliau likus parai iki kelionės.

Taip pat prieš kelionę turėtumėte atvykti į veterinarijos kliniką, kur gydytojas patikrins augintinio poodinę mikroschemą, ar ji sutampa su nurodyta dokumentuose, dar kartą peržiūrės, ar augintinio pasiutligės vakcina yra galiojanti ir pažymės pase, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti – ši procedūra taip pat atliekama ne anksčiau nei 5 dienos, bet ne vėliau nei para iki išvykimo”, – sako veterinarijos gydytoja R. Ivoškaitė.

Pasak pašnekovės, vakcinos užsiskaito tik tuo atveju, kuomet jos yra atliekamos ženklintam gyvūnui: „Reikėtų žinoti šią seką: pirmiausia, augintinis turėtų būti ženklinamas, tuomet išduodamas pasas, galiausiai galima vakcinuoti“.

„Jeigu skiepu nuo pasiutligės yra vakcinuojama pirmą kartą po vakcinacijos turi būti praėjusi 21 diena. Lygiai taip pat kaip ir tais atvejais, kuomet vakcina nebegalioja ir ją reikia atlikti pakartotinai“, – priduria veterinarė R. Ivoškaitė.

Keliaujant ne į ES šalis

Jeigu ruošiatės keliauti ne į Europos Sąjungos šalis, svarbu detaliai išsinagrinėti kiekvienos valstybės gyvūnų įvežimo tvarką, kuri neretu atveju skiriasi nuo ES.

„Svarbu žinoti, kad kai kurios ne Europos Sąjungos šalys reikalauja pasiutligės antikūnių titro – tai yra tyrimas, kurio metu įvertinamas pasiutligės skiepo efektyvumas. Jis atliekamas ne anksčiau kaip 21 diena po vakcinacijos.

Norint gauti šį dokumentą, reikėtų atvykti į veterinarijos kliniką. Joje yra paimamas augintinio kraujo mėginys, kuris nusiunčiamas į akredituotą laboratoriją, kurioje atlikus tyrimą yra išrašomas sertifikatas. Gavus sertifikatą su juo reikia vėl atvykti į kliniką, kur duomenys dėl pasiutligės antikūnių titro yra įrašomi į gyvūno augintinio pasą“, – sako veterinarijos gydytoja.

R. Ivoškaitė priduria: „Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šis procesas gali užtrukti 3-4 savaites, todėl planuojant su augintiniu vykti į kurią nors ne Europos Sąjungos šalių, reikėtų pasirūpinti pasiutligės antikūnių titru iš anksto.“

Tikslią informaciją, kurios gi šalys reikalauja šio tyrimo, visuomet galima rasti Valstybinės  Maisto ir Veterinarijos tarnybos tinklalapyje arba paskambinus telefonu.

Specialus veterinarijos sertifikatas

Veterinarijos gydytojos teigimu, vykstant į trečiąsias (ne Europos Sąjungos šalis) yra reikalingas ir veterinarijos sertifikatas – dokumentas, kurį išduoda Valstybinė Maisto ir Veterinarijos Tarnyba. Tai tarsi susitarimas tarp Lietuvos ir šalies, į kurią žadate keliauti. Jame pateikta visa informacija, ko reikia atvykstant į tą numatytą šalį.

„Jeigu planuojate kelionę į kokią nors tolimesnę, labai egzotišką šalį, Lietuva gali nebūti sudariusi tokios sutarties. Tokiu atveju, visas procesas gali užtrukti nuo 1 iki 12 mėnesių – į šį aspektą taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį planuojant keliones“, – įspėja R. Ivoškaitė.

Skrydis su augintiniu – svarbiausia pasidomėti oro linijų taisyklėmis

Skrendant su augintiniu lėktuvu, pirmiausia, ką turėtumėte padaryti, tai pasidomėti jums aktualių oro skrydžių bendrovių taisyklėmis, kurios būna tikrai labai skirtingos.

Prieš kelionę privaloma informuoti oro linijas apie keliavimą su augintiniu, kadangi tam taikomas papildomas mokestis. Pasitaiko, kad oro linijos riboja skrendančių gyvūnų salone limitą, todėl kuo ankščiau pateiksite informaciją, tuo mažesnė tikimybė, kad susidursite su nesklandumais.

Augintiniams, keliaujantiems lėktuvo salone

Kitas žingsnis, kuris nulems tolimesnį jūsų kelionės pasiruošimo planą – augintinio svoris. Įprastai oro linijų taisyklėse pažymima, kad šuo kartu su narvu turi sverti ne daugiau nei 8 kilogramus, kad skristų kartu su šeimininku lėktuvo salone. Kitais atvejais, augintinis turės keliauti bagažo skyriuje.

Dažniausiai salone skrendančių augintinių krepšiams yra taikomas standartas: 55 x 40 x 23 cm (ilgis x plotis x aukštis), tačiau kartas tai gali skirtis priklausomai nuo oro linijų.

Privaloma informuoti oro linijas apie keliavimą su augintiniu. Tam taikomas papildomas mokestis. Be to, augintinis savo transportavimo krepšyje/bokse privalo turėti galimybę atsigulti pilnu ūgiu, gebėti pilnai apsisukti ir atsistoti. Priešingu atveju, tikrinantis personalas gali neįleisti į lėktuvą. Transportavimo krepšys privalo būti pralaidus orui.

Augintiniams, keliaujantiems lėktuvo bagažo skyriuje

Kelionei bagažo skyriuje reikėtų ruoštis iš anksto. Visų pirma, labai svarbu, kad augintinis būtų palaipsniui pratinamas prie narvo/bokso – taip sumažinsite patiriamą stresą.

Be to, vertėtų įsigyti tokį boksą, kuris atitiktų visas oro linijų bendrovės taisykles. Paprastai, maksimalus tokio transportavimo narvo dydis gali būti maksimaliai 84 x 142 x 84 cm (plotis x ilgis x aukštis), o bendras gyvūno ir transportavimo narvo svoris neturėtų viršyti 75 kg.

Kaip ir keliaujant salone, taip ir bagažo skyriuje, gyvūnas turi turėti galimybę atsigulti pilnu ūgiu, gebėti apsisukti ir atsistoti. Pralaidumas orui irgi labai svarbu. Atkreipkite dėmesį į tai, kad bokse turi būti įmontuota girdykla, tačiau pats transportavimo narvas negali praleisti jokių skysčių.

Taip pat transportavimo narvas turi būti pralaidus orui, nepraleisti skysčių, neatsidaryti, jame privaloma įrengti girdyklą.

Kelionės bus tikrai smagios pasiruošus iš anksto

Ir visai nesvarbu: keliausite lėktuvu, automobiliu ar traukiniu– atostogauti su savo keturkoju šeimos nariu gali būti tikrai labai linksma. Esminių taisyklių žinojimas leidžia užkirsti kelią nenumatytoms problemoms, o tinkamas pasiruošimas užtikrins komfortą tiek jums, tiek jūsų augintiniui.