Pasikeitusi laikysena, skirtingai atsikišusios mentys ar vizualiai matomas vienos pusės šonkaulių pakilimas gali signalizuoti apie besivystančią idiopatinę skoliozę. Natūralu, kad sužinojus diagnozę dažnam tampa neramu ir kyla ne vienas klausimas. Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Viltė Štrapenskaitė.

„Idiopatinė skoliozė – stuburo iškrypimas, sukeliantis įvairias kūno asimetrijas. Dažniausiai ji pasitaiko paaugliams (dar vadinama jaunatvine), tačiau ją turi ir didelė dalis suaugusiųjų. Sužinojus šią diagnozę, rekomenduojama neužsiimti savigyda ir kartu su specialistu išsiaiškinti galimus gydymo būdus. Tinkamai parinkto gydymo tikslas – kiek įmanoma mažinti ligos progresavimą“.

Kaip pastebėti pirmuosius požymius?

Įprastai apie tai, kad vaikui gali būti įtariama skoliozė, pirmasis praneša šeimos gydytojas. Tačiau atidiems vertėtų būti ir tėvams. Pirmieji požymiai įprastai būna pečių, klubų asimetrija, skirtingai atsikišusios mentys, nelygūs talijos trikampiai, vienoje pusėje labiau pakilusi šonkaulių dalis, pastebima vaikui iš nugaros jam esant pasilenkus.

„Per vienerius metus intensyvaus augimo metu gali įvykti labai didelių pokyčių, todėl rekomenduojama profilaktiniam patikrinimui apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir kineziterapeutą. Specialistas, dirbantis su idiopatinės skoliozės pacientais, išsamiai įvertins laikyseną, esamas deformaciją ir, esant poreikiui, individualiai pritaikys gydymą“, – pasakoja Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė.

Negydant skoliozės, didelis kreivės progresavimas gali sukelti rimtesnių kvėpavimo ar širdies problemų, kai iškrypimas pradeda tiesiogiai trikdyti organų veiklą.

Kodėl skoliozė atsiranda ir kas ją lemia?

Pasak V. Štrapenskaitės, tai liga, kurios tiksli kilmės priežastis iki šiol nėra aiški. Šiuo metu žinoma, kad didelę įtaką turi genetiniai veiksniai ir vertikali žmogaus laikysena. Būtent dėl jos kylančios biomechanikos problemos brendimo metu gali išprovokuoti skoliozę. Jautrūs, besiformuojantys paauglio stuburo slanksteliai gali tapti mažiau atsparūs rotacijai.

Vėlesnė skoliozės eiga jau siejama su pakitusiu stuburo slanksteliams tenkančios apkrovos pasiskirstymu.

„Kadangi negalime pašalinti ligos atsiradimo priežasčių, pagrindinis mūsų tikslas – kasdien prižiūrėti savo kūną ir reguliariai lankytis pas specialistą, kuris įvertins laikyseną ir laiku galės pastebėti atsiradusius pakitimus, – sako kineziterapeutė. – Svarbu suprasti, kad ši liga yra linkusi progresuoti, todėl itin svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą.“

Didžiausias skoliozės progresavimas pastebimas augimo spurto metu – kai augimo greitis yra daugiau kaip 2 cm per metus. Pastebėta, kad mergaitėms didelę įtaką daro ir prasidedančios menstruacijos – metai iki ir po jų – laikotarpis, kai liga gali suintensyvėti. Svarbus veiksnys yra kaulinė branda, kurią nustato gydytojas. Kuo kaulinė branda mažesnė ir paauglys jaunesnis, tuo kreivė gali turėti didesnę progresiją.

„Skoliozė dažniau pasitaiko mergaitėms nei berniukams. Įtariama, kad ši liga susijusi su X chromosoma, nustatančia moteriškąją lytį. Prie to prisideda ir ankstesnis, intensyvesnis mergaičių krūtinės ląstos augimas bei mažesni ir plonesni krūtinės slanksteliai nei berniukų. Dėl šių priežasčių mergaičių krūtininės dalies slanksteliai augimo spurto metu tampa jautresni rotacijai apie savo ašį ir skoliozės progresavimas augimo metu yra itin dažnas.“

Kaip gydoma?

Diagnozavus skoliozę, pagrindinis tikslas yra sustabdyti arba sumažinti jos progresavimą ir išvengti operacijos. Vienas efektyviausių ir moksliškai įrodytų gydymo būdų yra Schroth metodas. Tai gydymas specifiniais pratimais, pridedant korekcinį kvėpavimą bei laikysenos korekcijas pagal esamą stuburo iškrypimą.

„Jo metu deformacija yra veikiama visose plokštumose nukrypimo į šoną, slankstelių rotacijos ir stuburo linkių korekcija. Dažnu atveju, taikant šį metodą, pavyksta net ir sumažinti iškrypimo laipsnį. Žinoma, visa tai yra individualu ir priklauso nuo amžiaus, kaulinės brandos, iškrypimo laipsnio, – pasakoja Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė V. Štrapenskaitė. – Šią metodiką taiko ne visi specialistai, todėl svarbu pasirinkti tokį kineziterapeutą, kuris žinotų, ką ir kaip daro.“

Geriausių gydymo rezultatų galima tikėtis, kai pacientas yra jaunas, o kaulėjimo branda nedidelė ir iškrypimas dar mažas. Ne ką mažiau svarbu ne tik pasirinkti profesionalų specialistą, bet ir pačiam pacientui įdėti nemažai darbo.

„Dažnas tikisi gauti stebuklingą tabletę ir pamažu pasveikti. Tačiau vaistai skiriami tik itin išskirtiniais atvejais, kai pacientą kamuoja labai dideli skausmai – tad svarbu nusiteikti darbui. Įprastai namuose savarankiškai tenka atlikti paskirtus pratimus bent 5 dienas per savaitę, pakeisti tam tikrus judesio modelius bei į kasdienines veiklas įtraukti laikysenos korekcijas. Net ir sėkmės atveju svarbu nepamiršti to, ką išmokote su kineziterapeutu. Kad deformacija neatsinaujintų, rekomenduojama ir toliau rūpintis kūnu.“

Jeigu skoliozė yra pasiekusi 45–50 laipsnių pagal Cobb kampą, kreivė nesustoja progresuoti arba pacientas patiria didelius skausmus ar sveikatos problemų, rekomenduojama atlikti operaciją.

Skoliozė ir emocinė būklė – susijusios?

Idiopatinės skoliozės atveju atsiranda įvairių laikysenos pakitimų bei asimetrija, kurios, kreivei didėjant, vis ryškėja. Labai dažnai paaugliai šiuos savo kūno pokyčius vertina itin jautriai, todėl net ir sulaukus diagnozės reikėtų apie ją kalbėti kuo atsargiau.

„Turint skoliozę dažnas vaikas ima vengti viešumoje pasirodyti su asimetriją išryškinančiais drabužiais ar maudytis tarp kitų žmonių, – sako Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė. – Daugumai tai didina nepasitikėjimą savimi ir gali skatinti būti mažiau aktyvius socialinėse veiklose. Būtent ši priežastis – noras nesigėdyti savo kūno – dažnam jaunam pacientui tampa pagrindine motyvacija vaikščioti į gydymo seansus ir tęsti gydymą namuose.“