Memfio ligoninės (Tenesio valstijoje) intensyviosios terapijos skyriuje gulintys vaikai sulaukė netikėto svečio – jų aplankyti atkeliavo aštuonerių metų auksaspalvis retriveris Džeikas. Jo misija – pralinksminti ligoniuką.

Ligoninė, kurioje gulinčius mažuosius pacientus lankė Džeikas, vykdo naują programą, į kurią įtraukta ir gyvūnų terapija.

Pirmasis Džeiko pacientas – šešerių metų Aleksas Gosa. Berniukas, kaip ir patarė programą prižiūrintys specialistai, švelniai glostė Džeiką, o kai sužinojo, kad jo „gydytojas“ dvejais metais už jį vyresnis, atrėžė: „Aš dar jį pasivysiu!“. Aleksas į ligoninę pateko, kai nelaimingo atsitikimo metu neteko kojos pirštelio.

Memfio ligoninės vadovai teigia, kad jau dabar ši terapija duoda rezultatų. Pacientai, ypač mažieji, daug greičiau atsigauna reabilitacijos laikotarpiu.

Ligoninės atstovė Sara Burnett pripažino, kad gyvūnų terapijos nauda netgi triguba: tai padeda gyti ligoniniams, nepavargti personalui bei „atsikratyti“ blogų minčių ligonius lankantiems artimiesiems. Visi – seni ir jauni – negali praeiti pro Džeiką jo nepaglostę.

Pacientė Madlina Epps sakė: „Jei tu lovoje guli jau Dievas žino kiek dienų, savaičių ar mėnesių – susitikimas su šuneliu yra pati geriausia meilės išraiška, nes kiek tu duodi meilės, tiek jos grįžta atgal. Tokio supratimo ir užuojautos iš žmogaus vargiai ar gausi“.

Gyvūnų terapija pacientų su fizine ir psichine negalia gydymui pradėta naudoti dar XVIII amžiuje. 2010-aisiais metais žurnale „Ankstyvasis ugdymas“ paskelbtame moksliniame straipsnyje teigiama, kad gyvūnų terapija ypač veiksminga vaikams, nes jie gyvūną suvokia kaip „neteisiantį“ ir „nekritikuojantį“, todėl tarp jų lengvai užsimezga emocinė paramos sistema.