Ar saugu mankštintis onkologinės ligos gydymo metu? Ar tiesa, kad fizinis aktyvumas gali padėti išvengti kai kurių ligų? Kaip daugiau judėti buityje? Apie fizinio aktyvumo svarbą tiek sveikam, tiek sudėtingos ligos diagnozę išgirdusiam žmogui kalbamės su kineziterapeute, kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ vadove Jurgita Eitavičiūte.
 
Jurgita, kokia yra judėjimo svarba?
 
Judėjimo funkcija yra nulemta mūsų prigimties. Pirmosiomis savo gyvenimo akimirkomis per judėjimo funkciją susipažįstame su mus supančia aplinka, daiktų formomis, paviršiais. Judėjimas mus veda prie gilesnio pasaulio pažinimo bei artimesnio supratimo apie savo kūno galimybes. Todėl natūralu, kad be judėjimo šis kelias būtų gerokai sunkesnis.
 
Kalbant iš medicininės pusės, judėjimas, ar kitaip jį pavadinant – fizinis aktyvumas, turi begalinį teigiamų savybių sąrašą, kuris yra aktualus kiekvienam asmeniui, norinčiam būti sveikesniam, stipresniam, energingesniam, emociškai stabilesniam. Reguliarus fizinis aktyvumas, tikriausiai, yra labiausiai vertinamas ir efektyviausias savigydos būdas, kurį gali pritaikyti kiekvienas žmogus.
 
Fizinio aktyvumo nauda organizmui:
 

• Padeda sureguliuoti kūno svorį.
• Sumažina riziką susirgti širdies – kraujagyslių sistemos ligomis;
• Stiprina griaučių – raumenų sistemos stabilumą.
• Sumažina riziką susirgti metabolinėmis ligomis bei tam tikromis vėžio formomis.
• Pagerina psichoemocinę būklę bei sureguliuoja nuotaikų kaitą.
• Pagerina koordinaciją, reakciją, vikrumo savybes – tai užtikrina kritimų prevenciją, ypatingai aktualią vyresniame amžiuje.
• Svarbiausia – padeda pagerinti ne tik vidinę būseną, bet ir bendrą gyvenimo kokybę, užtikrinant ilgesnę ir produktyvesnę gyvenimo trukmę.