Nugaros skausmas yra viena dažniausių žmoniją varginančių problemų. Maždaug 80 proc. gyventojų bent kartą per metus patiria įvairaus pobūdžio nugaros skausmus, kurie sutrikdo jų įprastą kasdienę veiklą. Tarp retesnių atvejų nugaros skausmas gali būti susijęs ir su naviko atsiradimu. Apie tai, į kokius požymius patariama atkreipti ypatingą dėmesį, kas sukelia tokį nugaros skausmą ir kokios priemonės gali padėti jį sumažinti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Austėja Gliaudytė.

Ūminį nugaros skausmą gali sukelti specifinės / nespecifinės priežastys

Nespecifinių tokio nugaros skausmo priežasčių grupei, pasak specialistės, priskiriami staigūs netinkami judesiai (pavyzdžiui, kėlimas, stūmimas, pasilenkimas ar pasisukimas) bei per didelis krūvis netreniruotiems raumenims.

„Skausmą provokuojantis judesys gali būti ir labai nedidelis, beveik nepastebimas, todėl dažnai girdime, kad nugaros skausmas prasidėjo be jokios priežasties. Nugaros skausmą taip pat gali sukelti netinkama laikysena, nutukimas arba pasikartojantys judesiai“, – teigė kineziterapeutė A. Gliaudytė. Specifinės nugaros skausmų priežastys, tokios kaip kompresinis lūžis, navikas arba infekcijos, anot jos, yra labai retos. Pirminės sveikatos priežiūros grandyje jų dažnis yra mažesnis nei 10 proc.

Ar nugaros skausmas visuomet pavojingas?

„Ūminis nugaros skausmas nėra liga, dėl kurios žmonės itin stipriai jaudintųsi. Klinikinių tyrimų duomenimis, daugiau nei 90 proc. pacientų, besiskundžiančių ūminiais nugaros skausmais, dažniausiai pasveiksta per maždaug dvi savaites“, – sakė kineziterapeutė. Nugaros skausmo etiologija dažnai nėra aiški, t. y. žmogus net negali pasakyti, kodėl jam ėmė skaudėti vieną ar kitą nugaros sritį.

Tokį nugaros skausmą, pasak specialistės, gali sukelti daugelis veiksnių:

• psichosomatinės priežastys (stresas, emocinė būsena ir kt.),
• metabolinės priežastys (virškinimo sistemos sutrikimai),
• neurogeninės priežastys (nervų sistemos pakitimai, sužalojimai ir pan.),
• vidaus organų ligos, periferinių kraujagyslių pažeidimai (dėl nepakankamo aprūpinimo krauju taip pat gali kilti nemalonių pojūčių vaikštant, bet sustojus, pailsėjus jie išnyksta),
• minkštųjų audinių pakitimai (netaisyklinga laikysena, raumenų ir fascijų patempimas ir skausmas, fibrozitas, fibromialgija – jungiamojo audinio pažeidimas, sausgyslių uždegimai),
• degeneraciniai pakitimai (tiek stuburo, tiek sąnarių, pavyzdžiui, klubo sąnario uždegimas gali pereiti į nugaros sritį, ir kt.),
• kaulų audinio įgimti defektai (skoliozė, kifozė ir pan.).

Kada nugaros skausmas gali pranešti apie vėžį?

Kai žmogus kreipiasi dėl apatinės nugaros dalies skausmo, kineziterapeutės A. Gliaudytės teigimu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar skausmas susijęs su galima trauma, kokie yra pagrindiniai simptomai, ar jie nežymi vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“.

„Jei dėl nugaros skausmo kreipiasi jaunesni nei 20 metų arba vyresni nei 55 metų pacientai, turime tai atidžiau įvertinti. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius, kurie žmogui gali pasireikšti kartu su nugaros skausmu, pavyzdžiui, kojų ir / ar rankų silpnumas, galūnių nutirpimas, sunku vaikštant ar nestabili eisena, jutimų sutrikimai“, – pasakojo Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė.

Taip pat, anot jos, yra daugybė kitų požymių, kurie gali signalizuoti, kad kažkas negerai, pavyzdžiui, kai kartu su nugaros skausmu pacientas skundžiasi:

• karščiavimu,
• skausmu naktimis,
• prakaitavimu,
• svorio netekimu be aiškios priežasties,
• nuovargiu,
• skausmu, kurį išprovokuoja čiaudėjimas ar kosėjimas,
• šlapimo ir / ar tuštinimosi sutrikimais.

„Kartais gali būti neaiški simptomatika, kai žmogus jaučia nuolatinį neaiškų nugaros skausmą arba jis yra stiprėjantis, net ir neatlikus provokuojamų judesių. Tai nėra mechaninis skausmas, sukeltas audinių ar kaulų struktūrų. Būtina paminėti ir neurologinę simptomatiką, kuri siejama su vadinamuoju arklio uodegos (lot. cauda equina) sindromu, dėl kurio susiaurėja stuburo kanalas ir suspaudžiamos nervų struktūros. Taigi, tokie nugaros skausmai gali pasireikšti tiek kaip vėžio simptomai, tiek dėl lūžio ir kitų ligų. Tačiau norint tai išsiaiškinti, būtina atlikti diagnostinius tyrimus“, – paaiškino kineziterapeutė A. Gliaudytė.

Į kokius specialistus reikėtų kreiptis pajutus nugaros skausmus?

Esant nugaros skausmams, daugelis pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus ir simptomus, gali siųsti gydytojo neurologo, reumatologo ar kineziterapeuto konsultacijai.

„Suskaudus nugarai, rekomenduočiau neatidėlioti konsultacijos pas kineziterapeutą tuo metu, kai kreipiatės į neurologą ar kitą specialistą, mat taip gydymo procesas bus pradėtas kuo anksčiau (žinoma, jei nėra „raudonųjų vėliavėlių“). Jei yra poreikis, papildomai atliekamas rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – kalbėjo kineziterapeutė.

Ką daryti išgirdus vėžio diagnozę?

Jei nutiko taip, kad tyrimai patvirtino vėžio diagnozę, jus gydantis gydytojas arba gydytojų komanda parengs reikalingo gydymo planą. Galimai kažkuriame tokio plano etape bus įtrauktos ir reabilitacijos priemonės, kurios padės sveikti ir geriau jaustis gydymo eigoje.

Daugelis nugaros problemų gali būti išsprendžiamos tinkamai parinkta reabilitacija

Reabilitacijos centre taikomas kompleksinis gydymas, kai į pagalbą pacientui skuba didelė specialistų komanda: reabilitacijos gydytojai, masažuotojai, fizioterapeutai, kineziterapeutai. Kaip numalšinti nugaros skausmą, išmokys kineziterapeutas – jis ne tik parinks jūsų individualiu atveju tinkamiausias koreguojamąsias mankštas salėje arba vandenyje (pastarosios ypač efektyvios antsvorio turintiems asmenims), bet ir pritaikys pasaulyje pripažintas efektyvias gydymo metodikas, tokias kaip „Mulligan“, „Maitland“, dinaminė neuroraumeninė stabilizacijos ir Vokietijos INOMT institucijos metodikos. Nuolat ir taisyklingai atliekami pratimai nuo nugaros skausmo įprastai yra efektyvi prevencijos priemonė – tai pajutę pacientai įgyja daugiau motyvacijos juos atlikti, sugrįžusia gyvenimo kokybe džiaugiasi net ir tokio gydymo skeptikai.

„Dažniausiai žmogus kreipiasi į gydytoją, norėdamas numalšinti nugaros skausmą. Tačiau jam sumažėjus ar visai išnykus, pamiršta, ką specialistas patarė ir kokie buvo užduoti „namų darbai“, – teigė kineziterapeutė ir pabrėžė, jog tinkama reabilitacija sutrumpina nugaros skausmo gijimo laiką ir padeda išvengti pakartotinio pažeidimo.

Visgi, kaip pastebėta, nors dauguma žmonių pasveiksta, net iki 60 proc. tų pačių nusiskundimų pasikartoja per pirmuosius metus. „Būna, jog lėtinio nugaros skausmo priežastimi tampa anksčiau netinkamai gydytas pažeidimas arba per anksti nutrauktas gydymas. Kartais žmogus tiesiog per vėlai kreipiasi į kineziterapeutą, todėl patariu neatidėlioti vizito pas gydytoją ir rūpintis savo sveikata“, – šyptelėjo kineziterapeutė A. Gliaudytė.