Ar žinojote, kad sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir mirčių nuo onkologinių ligų skaičių? Pasirodo, nustatyti šio tipo vėžį ne taip paprasta – simptomai gali būti itin klastingi ir sunkiai pastebimi.

Pagrindiniai simptomai

Pasak specialistų, pradinėse stadijose storosios žarnos vėžys gali neturėti jokių simptomų, todėl pacientas niekur nesikreipia ir net nesusimąsto apie besislepiančią ligą, būtent dėl to labai svarbi prevencija ir profilaktinė patikra. Vėliau, vėžiui pažengus, pasireiškia šie simptomai:

- Bendras nuovargis

- Tuštinimasis su krauju

- Stiprus, raižantis pilvo skausmas

- Pilvo pūtimas

- Kūno masės mažėjimas

- Vidurių užkietėjimas

- Bendras silpnumas

- Dažnas tuštinimasis

Vis dėlto, kaip ir su kitomis vėžio formomis taip ir su šia, galioja ta pati taisyklė – kuo ankstyvesnėje stadijoje liga pradedama gydyti, tuo geresnių ir greitesnių gydymo rezultatų galima tikėtis.

Ankstyva diagnostika gali išsaugoti gyvybę

Pacientai, kurie neturi jokių nusiskundimų, bet yra vyresni nei 50 m., priklauso vidutinei rizikos grupei, todėl jiems taikoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios dalyviai 50–74 m. vyrai ir moterys kartą kas 2 metus turėtų atlikti slapto kraujo išmatose tyrimą.

Kraujavimas yra storosios žarnos vėžiui būdingas simptomas, tad gavus teigiamą testo rezultatą, pacientas siunčiamas tirtis toliau – jam atliekama kolonoskopija. Jos metu lanksčiu endoskopu apžiūrima visa storoji žarna, tikrinama ar nėra pakitimų, žaizdelių ar polipų.

Jei diagnozuojama I stadijos liga, penkių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia beveik 82 proc., II stadijos – 67 proc., o IV stadijos penkerius metus teišgyvena tik 6 proc. pacientų. Tačiau I ir II stadijos storosios žarnos vėžys Lietuvoje diagnozuojamas tik 37 proc., o dažniausiai liga jau nustatoma vėlesnėje stadijoje.

Geriausia prevencinė priemonė – sveikas gyvenimo būdas

Paveldimas arba dar kitaip šeimyninis vėžys, sudaro tik 10 procentų visų onkologinių susirgimų. Dažniausiai, tik pusė, nešiojančių vėžio ligos geną, susirgs šia liga. Būtent dėl to laikytis pozicijos, kad ką paveldime, to neišvengsime, todėl nėra prasmės sveikai maitintis ar sportuoti nėra tinkamiausias pasirinkimas.

Pasak specialistų, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas yra svarbus tiek sveikiems, tiek jau vėžiu sergantiems pacientams, kadangi padeda greičiau sveikti ir geriau jaustis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Norint išvengti vėžinių susirgimų, vertėtų pasirinkti sveiką mitybą – gaminkite maistą namuose,  venkite per didelio cukraus kiekio ir aliejuje gamintų pusfabrikačių. Be to, per dieną rekomenduojama aktyviai judėti bent 1 valandą ir geriausia – lauke, kur gausu gryno oro ir odą pasiekia saulės spinduliai.