Daugeliui žmonių vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, sergamumo mastai arterine hipertenzija didėja. Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 40 proc. suaugusių gyventojų: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 27 proc., o Rytų Europos šalyse – iki 2 kartų dažniau, įskaitant ir Lietuvą.
 
Šios klastingos ligos pradinėse stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas. Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze.
 
„Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc. mirčių dėl išeminės širdies smegenų ligos įvyksta turintiems padidintą arterinį kraujo spaudimą“, – teigia klinikos „Elite Medicale“ prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė.
 
Medikai ir farmacininkai atkreipia dėmesį, kad arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos užsimezgimui.
 
„Tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas“, – sako M. R. Babarskienė.
 
Diagnozuoti ligą nėra paprasta, kadangi trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių.
 
„Ši liga diagnozuojama keletą kartų pamatavus arterinio kraujo spaudimą, neužtenka vienkartinio pamatavimo. Būtina įvertinti „baltojo chalato“ hipertenziją: kai padidintas arterinis kraujo spaudimas nustatomas gydytojo kabinete, o namuose matuojant kraujospūdį pastebimi normalūs dydžiai“, – įspėja M. R. Babarskienė, pridurdama, kad net ir užfiksavus gydytojo kabinete normalų arterinį kraujo spaudimą, reikia jį pasitikrinti namuose, antroje dienos pusėje, po darbo.