Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam žmogui pasaulyje yra sutrikusi klausa. Tačiau statistika byloja, kad vidutiniškai dėl pablogėjusios klausos žmogus kreipiasi į specialistus tik praėjus septyneriems metams. Laida „Sveikata.lt“ ir OPERA klausos centras kviečia susipažinti, kokia situacija yra Lietuvoje. Kas yra mitai, o kas – teisybė? Ir kokios šiuolaikinės klausos reabilitacijos galimybės?

Kas lemia klausos sutrikimą?

Kalbant apie klausos sutrikimus, svarbu yra apsibrėžti, apie kokį sutrikimą kalbame. Tai gali būti ilgalaikis arba staigiai atsiradęs, ūmus sutrikimas. Kondukcinis, garsą pravedančios sistemos sutrikimas gali atsirasti užsitęsus slogai, ausų uždegimui ar netgi nusileidus lėktuvu. Toks sutrikimas gali apimti didelę dalį gyventojų. Kitas, neurosensorinis, garsą suvokiančios sistemos sutrikimas, yra ilgalaikis ir jį turi ne tik vyresnio amžiaus žmonės. 50 procentų šiuo sutrikimu besiskundžiančių žmonių yra senjorai. Net 40 procentų – darbingo amžiaus. Ir likę 10 procentų atitenka vaikams. Todėl tai, jog klausos sutrikimais dažniausiai skundžiasi garbaus amžiaus žmonės, yra mitas.

Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys

Jei klausa sutrinka vaikystėje, sutrikimas gali būti trumpalaikis, pavyzdžiui, nuo ausų uždegimo, kuriuo perserga dažnas žmogus. Arba gali būti jau įgimtas ir pradėjęs vystytis ankstyvame amžiuje. Tačiau, kai esame vyresni, atsiranda dar viena labai svarbi priežastis – triukšmas, kuris gali būti gamyklinis, pramoninis, esantis darbo vietose. Taip pat laisvalaikio metu – klubuose, diskotekose ar net klausantis muzikos per ausines. Triukšmo (ypač ilgalaikio) poveikis yra viena iš dažniausių priežasčių, nulemiantis klausos sutrikimą vėlesniame amžiuje.

Sutrikęs mąstymas ar pablogėjusi klausa?

Dažnai žmogus savo klausos problemą identifikuoja kaip sulėtėjusio mąstymo, savotiško suvokimo problemą ir yra įsitikinęs, kad jam pagalbos dėl klausos nereikia. Tačiau gali būti, kad tai yra tiesioginė sutrikusios klausos pasėkmė. Tokį sutrikimą labai lengva paaiškinti: garsai yra aukštų, vidutinių ir žemų dažnių. Klausa ne visuose dažniuose prastėja vienodai. Dažniausiai ji pradeda blogėti nuo aukštų dažnių. Kas tuomet atsitinka? Tokie svarbūs garsai, kaip raidės s, z, f, k, t papuola į aukštų dažnių diapazoną ir tuomet žmogus tuos garsus tiesiog praklauso. Tai būtų tas pats, lyg spausdintame tekste nutrintume šias raides. Todėl yra svarbu laiku išsiaškinti, ar tai yra suvokimo, ar klausos problema, kurią galima reabilituoti.

Į pagalbą – naujosios technologijos

Lėtai progresuojančiais, ilgai besitęsiančiais atvejais gali padėti klausos aparatai, kurie šiais laikais stebina savo dydžiu, kokybe ir galimybėmis. Visi pastarąjį dešimtmetį matome sparčius technologinius pokyčius ir naujoves. Jie neaplenkia ir klausos aparatų. Šiuolaikiniai klausos aparatai gamintojų yra technologiškai atnaujinami vidutiniškai kas dvejus metus. Dabar šios klausos priemonės yra tarsi „mini“ kompiuteriai, atliekantys kelis šimtus milijonų funkcijų per sekundę. Klausos aparatai dabar jau patys automatiškai analizuoja, pritaiko ir perduoda apdorotus aplinkos garsus tiesiai į ausis. Jei prieš dešimt metų buvo svarbu, kiek skaitmeninių kanalų turi klausos aparatas, dabar jau kreipiame dėmesį į tai, kokias aplinkas dengia jo specifikacijos. Taip pat, ar jis jungiasi su daugeliu išmaniųjų įrenginių, ar yra integruota baterija ir galimybė juos pakrauti. Pačiuose naujausiuose klausos aparatuose yra diegiamas dirbtinis intelektas ir užtenka tik ranka paliesti ausį, kad žmogus pats galėtų pakeisti kai kurias funkcijas, pareguliuoti aparatų garsą ar paprasčiausiai atsiliepti telefonu.

Pagrindiniai kriterijai rekantis klausos aparatus

Kriterijų, pagal kuriuos parenkamas klausos aparatas yra nemažai, bet pagrindinius galima suskirstyti į dvi grupes – audiologiniai ir fiziologiniai. Pirmoji – apima visą informaciją, gaunamą iš klausos tyrimo: kokio tipo klausos sutrikimas (neurosensorinis, kondukcinis ar mišrus), kokio lygio yra sutrikimas (nežymus, vidutinis ar stiprus). Pagal šią informaciją, galima parinkti, kokio stiprumo klausos aparatas reikalingas. Antroji, fiziologinių parametrų grupė, padeda įvertinti ausies landos anatominę formą. Visų mėgstami, pilnai įstatomi klausos aparatai, ne visada gali būti pritaikomi, ypač jei landa yra maža ir siaura – tiesiog nėra technologinių galimybių sudėti visus reikiamus komponentus į mažą ausies landą. Taip pat svarbu atsižvelgti, kaip kasdieninėje aplinkoje žmogui seksis naudotis naujuoju klausos aparatu – ar lengvai atsidarys elemento durelės, ar galima paprastai pakeisti elementą, ar nebus sudėtinga įsidėti į ausį.

Dar vienas svarbus aspektas – ar žmogus neturi smulkiosios motorikos sutrikimų. Tokiu atveju rekomenduojami turintys individualius dėklus ir pakraunami klausos aparatai.

Papildomas, bet ne ką mažiau svarbus kriterijus, yra žmogaus poreikiai ir norai. Aparatas turi būti pritaikomas pagal tai, kokį gyvenimo būdą žmogus propaguoja – aktyvų ar sėslų.

Klausos aparatų pasirinkimas yra didelis: užausiniai, su imtuvu ausies kanale ir diskretiški įausiniai klausos aparatai. Šiuolaikinių klausos aparatų pagrindinė paskirtis – padėti Jums mėgautis turtingu garsų pasauliu kuo geriau atkuriant natūralų garsą, padėti gerai girdėti ne tik tyliose, tačiau ir triukšmingose aplinkose. Tik patyręs klausos protezavimo specialistas, išmanantis audiologiją, žinantis produkto galimybes bei turintis patirtį klausos aparatų programavime, gali užtikrinti gerą girdėjimo komfortą bei maksimalią klausos aparatų naudą. Pasirinkdami tinkamo lygio technologiją gaunate įrangą, pritaikytą prie Jūsų gyvenimo būdo.

Nešioti reikia visada

Kuomet jau yra pritaikomas klausos aparatas, jį reikėtų nešioti nuolatos – kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Taip pat, siekiant, kad klausos sutrikimas būtų pilnai kompensuojamas ir atsirastų tinkamas garsų suvokimo balansas, klausos sutrikimą reikėtų reabilituoti dviem klausos aparatais.

Pastebėjus klausos sutrikimus, visuomet galite kreiptis į specialistus – OPERA klausos centras arba apsilankyti jų puslapyje https://www.operalt.lt/

Laida „Sveikata.lt“ – naudingos informacijos šaltinis, kiekvieną sekmadienį, 9 val. ryte, per TV3!