Žmonių jautrumas orams yra nevienodas. Meteorolabilūs žmonės ypač jautriai reaguoja į oro pokyčius: jaučia galvos ar sąnarių skausmą, maudimą senų žaizdų vietose. Meteorostabilūs asmenys tokio poveikio visai nejaučia. Jautriausi klimato pokyčiams yra pagyvenę žmonės, nes dažniausiai serga įvairiomis ligomis, vaikai, kadangi dar neturi susiformavusio atsparumo, taip pat socialiai izoliuoti žmonės.

Lietuvoje aktualūs klimato kaitos padariniai – žiedadulkių sezoniškumo pokyčiai, erkių platinamos ligos ir vis dažniau pasireiškiančios karščio bangos.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos, kylant temperatūrai ir didėjant drėgnumui, laukia staigus erkių, platinančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, plitimas, taip pat dažnės karščio bangos, dėl kurių gali pasireikšti organizmo funkcijų sutrikimų (dehidratacija ir hiponatremija).

Sukelti pavojų žmonių sveikatai gali staigūs šalčio įsiveržimai šiltesnėmis žiemomis, ženklūs oro sąlygų svyravimai. Dėl šalčio gali padaugėti hipotermijos, nušalimų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligų atvejų ir netgi mirčių.

Manoma, kad dėl padidėjusios drėgmės tam tikrose teritorijose padaugės alergijų pelėsiams, o sausesnėse vietovėse aktualesnėmis taps alergijos žiedadulkėms. Sustiprėję vėjai gali išnešioti žiedadulkes ir pelėsių sporas ir taip dar labiau suaktyvinti alergijas. Dėl šiltesnio oro pailgėja augalų vegetacinis laikotarpis, o su juo – ir augalų žydėjimo sezonas, atnešiantis naujų alerginių ligų profilaktikos ir gydymo problemų.

Plonėjantis ozono sluoksnis ir didesni Žemę pasiekiančios ultravioletinės spinduliuotės kiekiai per ilgą laiką skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Ultravioletinė spinduliuotė taip pat gali būti akių uždegiminių procesų priežastis, o lėtiniai ilgalaikiai efektai gali sukelti odos vėžį ir kataraktą.