Jau ilgą laiką yra žinoma, kad kosmetikos priemonės nėra gaminamos iš uogų ar žiedlapių. Spaudoje vis dažniau pasirodantys pranešimai perspėdavo moteris (o gal jau ir vyrus) apie žalingas sudedamąsias dalis, esančias kosmetikos priemonėse.

Mes, moterys, turime savo grožio paslapčių, tad gal nieko keisto, kad kosmetikos gamintojai irgi nuo mūsų šį tą slepia? Neseniai buvo atlikta studija, kurioje pirmiausia buvo tiriami lūpų dažai. Ištyrus šias kosmetikos priemones, paaiškėjo, kad jose vis dar galima rasti švino, nors daugelis manė, kad tai seniausiai užmiršta atgyvena.

Pratęsus tyrimą su kitomis kosmetikos priemonėmis, paaiškėjo, kad be švino čia galima rasti ir kitų sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, kadmio akių pieštukuose, nikelio biriose pudrose, berilio skaistaluose ir t.t.

Grožio paslaptys neturėtų būti pavojingos

Jūsų mama ar močiutė turbūt turi slaptą ingredientą, kuris patiekalui suteikia išskirtinį ir nepakartojamą skonį, tačiau juk slapčia ji nežudo visų susirinkusiųjų prie stalo. Tad, kodėl kosmetikos gamintojams leidžiama tai daryti? Paprastai žmonės už sveikatos sužalojimą yra sodinami į kalėjimą ar moka pinigines baudas, tačiau ši rizika grožio industriją aplenkia.

Maisto ir vaistų kontrolės administracija ištyrė daugiau nei 400 skirtingų prekės ženklų lūpdažių, visuose aptikta švino. Nors jis pavojingas mūsų sveikatai, tačiau prie sudėties nebuvo žymimas.

2011 metų gruodį Maisto ir vaistų kontrolės administracijos (JAV) paskelbtose išvadose matoma, kad tirtuose lūpų dažuose švino kiekis du kartus didesnis nei anksčiau paskelbtoje ataskaitoje. Netrukus po šios ataskaitos pasirodymo, buvo pranešta, kad apskritai nėra nustatyta, kokį kiekį švino galima naudoti kosmetikoje, kad ji būtų saugi vartotojams.