Šiltasis metų laikas – sudėtingas periodas alergiškiems žmonėms, kurie neretai alergines organizmo reakcijas painioja su peršalimo simptomais. Į kovą su alergija žmonės dažnai pasitelkia ir gana pavojingus „gydymosi“ būdus, kurie gali baigtis netgi mirtimi. Specialistų teigimu, taip nutinka dėl daugybės vis dar gajų ir nepagrįstų mitų apie alergiją ir jos gydymą.

Valgo medų, geria vaistažolių arbatas ir būna alerginėje aplinkoje

Liaudiškų būdų, kaip įveikti alergijas, netrūksta. Tačiau dalis jų – labai pavojingi.

„Būnant alergenų aplinkoje organizmas „nugali“ alergijas, vartojant medų organizmas pripranta prie žiedadulkių arba jeigu niekada neturėjai alergijos – neįmanoma, kad ji atsirastų. Tai, ko gero, patys pavojingiausi mitai, sklandantys apie alergijas. Iš tikrųjų, buvimas alerginėje aplinkoje, gali baigtis netgi anafilaksiniu šoku arba mirtimi. Alergiškiems žmonėms medus yra žiedadulkių „bomba“, o alergija gali išsivystyti net ir niekada jos neturėjusiems“, – aiškina vaistininkė Raimonda Truncė.

Jos teigimu, alergiją žiedadulkėms turintiems žmonėms reiktų vengti ir šviežių žolelių arbatos.

„Prieš vartojant arbatą, reikia įsitikinti ar jos sudėtyje nėra augalų, kuriems esate alergiški. Neretai pasitaiko situacija, kai turintys alergiją žiedadulkėms deda vaistažolių kompresus, kai jiems peršti akis, norėdami palengvinti simptomus, tačiau taip sau dar labiau pakenkia. Vaistažolėse taip pat gausu žiedadulkių, o tai gali sukelti net ligos paūmėjimą“, – pasakoja vaistininkė.

Maišo su peršalimo ligomis

Daugelis žmonių, kuriems pradeda reikštis pirmieji alergijos požymiai, dažnai juos painioja su peršalimu, nes pradiniai simptomai – beveik identiški.

„Dažniausiai visi alerginiai susirgimai prasideda čiauduliu, varvančia nosimi ir akių ašarojimu. Tačiau daugelis pamiršta vieną esminį skirtumą – jei šie simptomai yra peršalimo padariniai, tai pakeitus aplinką, jie neturėtų kisti, pavyzdžiui, iš lauko grįžus namo. Jei negalavimai yra sukelti žiedadulkių ar kažkokio kontaktinio alergeno, pašalinus alergeną, būklė lengvėja arba simptomai visai išnyksta. Taip pat alergijai būdinga ne tik akių ašarojimas, bet ir niežėjimas, kas, esant peršalimui, nepasireiškia“, – paaiškina R. Truncė.

Sergamumas auga

Anot jos, polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso nuo paveldimumo, aplinkos užterštumo, alergenų gausos aplinkoje bei sąlyčio su cheminėmis medžiagomis.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016 m. į gydymo įstaigas dėl su klimato kaita susijusių alergijų kreipėsi beveik 90 tūkst. asmenų, o per dešimtmetį sergamumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis padidėjo net 2 kartus. 2016 m. didžiausias ligotumas buvo atopiniu dermatitu, alergine astma, alerginiu rinitu, nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimu ar įgėlimu.

„Pats paprasčiausias alergijų gydimas – alergeno pašalinimas ir jo vengimas. Jei to padaryti neįmanoma, reikia vartoti antihistamininius, alergiją slopinančius vaistus, akių lašus, taip pat rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalu. Namuose reiktų stengtis laikyti uždarytus langus, kad ligos periodu į namus patektų kuo mažiau žiedadulkių. Jei vairuojate automobilį, reiktų rinktis specialų salono filtrą, skirtą alergiškiems žmonėms, kuris saugo nuo žiedadulkių patekimo į salono vidų. Dar vienas iš galimų gydymo būdų – imunoterapija“, – pataria vaistininkė R. Truncė.

Vaistus nuo alergijos, anot jos, reikėtų vartoti ypač atsakingai, o geriausia, pasikonsultuojant su vaistininku.

„Vartojant bent dvejus skirtingus vaistus, o ypač kai tarp jų yra vaistai nuo alergijos, reiktų patikrinti jų tarpusavio sąveiką. Vaistai nuo alergijos gali sumažinti kitų vaistų efektyvumą ir netgi sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius“, – pabrėžia vaistininkė.