Žalingas alkoholio vartojimas – žmogaus elgsena, atnešanti daug neigiamų pasekmių, tokių kaip: sveikatos, santykių problemos, nedarbas, nusikalstamumas ir kitos. Priežasties įvardijimas gali ne tik padėti geriau suprasti žalingai alkoholį vartojančius asmenis, bet taip sėkmingiau juos motyvuoti bei palaikyti siekiant pokyčio. Nepaisant to, kad šios problemos mastas yra didelis, o jai spręsti veikia nemažai specialistų bei institucijų, žalingus įpročius turinys asmenys pagalbos vis dar kreipiasi gana vangiai. Dėl ko taip nutinka? Mokslininkai išskiria keletą pagrindinių priežasčių, galinčių tai paaiškinti.

Problemos neigimas

Tam, kad asmuo galėtų kreiptis pagalbos įveikti problemai, jis pirmiausia turi pripažinti jos egzistavimą. Dėl šios priežasties problemos neigimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tai, kad žalingai alkoholį vartojantys žmonės nesikreipia pagalbos. Pagalbos poreikio suvokimas gali būti nulemtas keleto priežasčių. Pirma, kai kurie žalingus įpročius turintys žmonės gali būti pirminėse šios problemos vystymosi stadijose, todėl dar nepastebi reikšmingo šio elgesio poveikio jų gyvenimui. Antra, dalis problemiškai alkoholį vartojančių asmenų to nelaiko tokia rimta problema, dėl kurios reikėtų kreiptis pagalbos, ir mano, jog su ja gali susitvarkyti patys. Trečia, nors nemaža dalis vartojančiųjų ir suvokia, kad alkoholio griebiasi siekdami įveikti gyvenimo sunkumus, tačiau tai ignoruoja.

Gėdos jausmas

Gėda – viena sunkiausiai pakeliamų ir skaudžiausių emocijų, kurias gali patirti žmogus. Vertindami galimas kitų žmonių reakcijas į esamą problemą, nemaža dalis žalingai alkoholį vartojančių žmonių išgyvena stiprų gėdos jausmą. Siekis išvengti šios emocijos neretu atveju gali būti pakankama priežastis nesikreipti pagalbos, net jei ir manoma, kad tai būtų reikalinga. Tyrimai rodo, jog pats pagalbos kreipimosi faktas vartojančiųjų priimamas kaip gėdingas ir simbolizuojantis pralaimėjimą.

Baimė atsisakyti alkoholio

Neretu atveju pagalbos siekis žalingai vartojantiems asmenims asocijuojasi su visiška abstinencija ir juos ši mintis gąsdina. Taip gali nutikti dėl to, kad žmogus alkoholį stipriai sieja su savo socialiniu gyvenimu ar problemų maskavimu ir esamu momentu negali įsivaizduoti, kaip šiose situacijose galėtų elgtis kitaip. Faktas, kad žmogus dar nėra pasiruošęs visiškai atsisakyti alkoholio, nėra rodiklis, jog toks jis negali gauti pagalbos ar ji nebus suteikta.

Žinių apie pagalbos galimybes trūkumas

Žinių apie pagalbos galimybes trūkumas ar klaidingos žinios apie jas gali būti ne mažiau svarbus veiksnys aiškinant, dėl ko žalingai vartojantys žmonės nesikreipia pagalbos. Pastebėta, jog didesnis švietimas alkoholio vartojimo, priklausomybių bei pagalbos temomis, gali būti naudingas ne tik siekiant užkirsti kelią šiai problemai ar suteikti didesnes galimybes žmogui rinktis jam priimtiniausią pagalbos būdą, bet taip pat svarbus kuriant labiau palaikančią visuomenę, kuri supa vartojančius asmenis.

Taigi priežasčių, dėl ko žalingai vartojantys žmonės nesikreipia pagalbos, gali būti ne viena. Nepaisant to, būtent šis žingsnis neretu atveju yra esminis siekiant įveikti alkoholio vartojimo problemą. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, birželio 8 d. pakeitęs savo prekės ženklą į „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuras“, toliau užtikrina nemokamų ir anonimiškų priklausomybės konsultavimo paslaugų teikimą Vilniaus mieste ir rajone bei kviečia jomis pasinaudoti visomis darbo dienomis.