Jūs turite gerai apmokamą darbą, butą miesto centre, mylintį sutuoktinį, tačiau niekas neteikia jums malonumo, visą laiką esate blogos nuotaikos. Kodėl?
 
Jūs nevertinate to, ką turite
 
Dauguma žmonių mano, kad bloga nuotaika – tai kokio nors negatyvaus įvykio pasekmė: viskam grįžus į savas vėžes turėtų pasitaisyti ir nuotaika. Iš tikrųjų taip būna ne visada. Jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gyvenimas klostosi sėkmingai, greičiausiai vidinis nepasitenkinimas kaupėsi labai ilgą laiką.
 
Paprastai dėl to būna kaltas savęs ir savo pasiekimų nuvertinimas, t.y. žmogus nemoka vertinti to, ką turi. Gali būti, kad prie to prisidėjo tėvai, kurie daugiau dėmesio skyrė atžalos nesėkmėms, o ne pergalėms. Visus vaiko pasiekimus jie laikė savaime suprantamu dalyku (gavai gerą pažymį – tai natūralu, taip ir turi būti), o mažiausia klaida buvo vertinama kaip priežastis dar labiau stengtis (gavai dvejetą – mėnesį pasimokysi papildomai). Iš tikrųjų kiekvienas geras pažymys – tai vaiko ilgalaikio darbo rezultatas. Jei neįvertinsite to kaip pridera, vaikas nustos savo pasiekimus laikyti svarbiais, reikšmingais.
 
Dar viena plačiai paplitusi situacija – kai vaikas nori padėti, tačiau tėvai jo pagalbos atsisako, manydami, kad patys susidoros geriau ir greičiau. Šiuo atveju vaikas taip pat supranta, kad jo pastangos niekam nereikalingos, ir jaučiasi nieko vertas.
 
Niekur nevedančios laimės paieškos
 
Neteisingas auklėjimas vaikystėje daro įtaką net ir suaugus, todėl žmogus nevertina to, ką turi, ir mano, kad viskas (prestižinis darbas, stipri šeima ir pan.) yra duotybė. Tada apima jausmas, kad iš tikrųjų neturima nieko – o tai gana skausminga.
 
Neretai tokiais atvejais imama siekti kažkokio susigalvoto tikslo. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad iki visiškos laimės trūksta priedo prie algos. Iš tikrųjų tai ne visada yra tai, ko žmogui reikia – pasiekus tikslą apima nusivylimas, nes žmogus nepriprato vertinti tai, ką turi. Šios nesibaigiančios lenktynės ir nepasiekiamos laimės paieškos metams bėgant virsta nuolatiniu nepasitenkinimu.