Vidurių užkietėjimas (obstipacija) - tai tuštinimosi sutrikimas, kurio metu retai (rečiau kaip tris kartus per savaitę), skausmingai tuštinamasi kietos konsistencijos išmatomis . Vidurių užkietėjimo metu pasikeičia ne tik tuštinimosi dažnis, bet taip pat kankina ir pilvo pūtimas, skausmai, o pats tuštinimosi procesas tampa labai komplikuotas, nes norint pašalinti išmatas, reikia labai stipriai stangintis. Vidurių užkietėjimu skundžiasi apie 10% Vakarų Europos ir JAV šalių gyventojų. Ši problema dažniau būdinga moterims negu vyrams, vaikams  nei suaugusiems. Dar dažniau vargina pagyvenusius žmones (apie 25% virš 65 metų amžiaus).

Dažniausias šios problemos sukėlėjas - nesveikas gyvenimo būdas: mažai skaidulų turintis maistas, skysčių trūkumas, nereguliari ir nevisavertė mityba, nejudrumas. Vidurių užkietėjimas taip pat  gali išsivystyti dėl tuštinimosi atidėliojimo, tualeto baimės (ypač vaikams), kuomet norima tuštintis. Tuštinimosi pobūdį gali lemti ir stresinės situacijos, kelionės. Retesne priežastimi tampa žarnyno ir išangės ligos (įtrūkimas, hemorojus, uždegimas), nėštumas, endokrininės ligos (skydliaukės problemos), elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (trūksta kalio, per daug kalcio), nervų sistemos ligos (Parkinsono liga, insultas, stuburo smegenų pažeidimas), psichikos sutrikimai (depresija, bulimija), vartojami vaistai (geležies preparatai, nošpa, vaistai nuo uždegimo, šlapimą varantys). Rimta, bet reta priežastimi vyresniems žmonėms gali būti žarnyno vėžys.

Nustatant ligos diagnozę, gydytojui svarbu išsiaiškinti, kaip prasidėjo užkietėjimas, kiek ilgai jis jau trunka, kokie yra kiti lydintys nusiskundimai, vartojami vaistai, ligos, buvusios operacijos. Svarbu išsamiai išsiaiškinti pačio tuštinimosi procesą, išmatų pobūdį. Labai aktuali yra sergančiojo mitybos ir gyvenimo būdo analizė. Kad nustaytų ligos diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą, gydytojas apžiūri tarpvietę, išangę, čiuopia pilvą. Dažniausiai jokių sudėtingesnių tyrimų neprireikia. Atliekamas bedras kraujo tyrimas, tiriamas gliukozės ir elektrolitų (kalio, kalcio, magnio) kiekis kraujyje, skydliaukės hormonai. Gali būti atliekamas išmatų tyrimas dėl galimo slapto kraujo jose, pilvo organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės) echoskopija, pilvo rentgeninis tyrimas. Vyresniems nei 50 metų žmonėms, įtariant žarnyno vėžį, kai vidurių užkietėjimas palaipsniui sunkėja, atsiranda kraujo išmatose, krenta svoris, blogėja apetitas, pradedama karščiuoti, išsivysto mažakraujystė arba giminių tarpe yra sergančių storosios žarnos vėžiu, rekomenduojami sudėtingesni žarnyno tyrimai – kolonoskopija. Tai žarnyno ištyrimas lanksčiu, plonu vamzdeliu su lempute, įvedant per tiesiąją žarną ir apžiūrint žarnyną iš vidaus. Egzistuoja ir sudėtingesnių žarnyno funkcijos tyrimų (spaudimo išangės srityje matavimas, bario klizma), tačiau jie taikomi rečiau. Moteris rekomenduojama nukreipti ginekologinei apžiūrai, nes vidurių užkietėjimo priežastimi gali būti ir pakitusi gimdos bei makšties padėtis.