Tikriausiai ne kartą esate sutikę žmonių, kurie net ir kaitriomis dienomis apsimuturiuoja šilčiausiais megztiniais ir skarelėmis. Dažniausiai tai būna smulkaus sudėjimo moterys, tačiau ir iš sveikai atrodančių vyriškių galima išgirsti “Kažkodėl krečia drebulys... Tikriausiai peršalau”. Taigi, kodėl imame drebėti?
Drebulys atsiranda dėl paviršiuje esančių kraujagyslių spazmų. Šį reiškinį lydi šalčio pojūtis, raumenų susitraukinėjimai ir taip vadinama “žąsies odelė”. Dažniausiai drebulys yra prasidedančio karščiavimo požymis. Drebulio metu susitraukinėjantys raumenys gamina šilumą, todėl vos tik temperatūra stabilizuojasi, drebulys baigiasi. Tačiau jei temperatūra svyruoja, drebulys vėl ir vėl atsiranda.
Jautrūs žmonės pajutę jaudulį (dažniausiai išsigandę) gali pradėti netikėtai drebėti. Tai savaiminė organizmo reakcija į jausmus (lygiai taip pat, kaip kiti žmonės pradeda verkti). Drebulys praeis iš karto, kai tik pavyks nusiraminti.
Drebulys gali krėsti nuo nuovargio, streso ar sumažėjusio kraujospūdžio. Moterims drebulį neretai paskatina prasidedančios menstruacijos. Taigi priežasčių gali būti daugybė ir jos ne visuomet veda į ligą.
Tačiau nereikia pamiršti atsargumo, nes drebulys gali būti rimtos ligos simptomas (lėtinės infekcijos, uždegimo ar net naviko). Jei drebulys krečia kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks išsamius tyrimus ir nustatys priežastis.
Drebuliu dažnai skundžiasi tie žmonės, kurie gyvena šaltame ir drėgname klimate. Esant šaltam orui kraujo apytaka sulėtėja, taigi į rankų ir kojų pirštus patenka mažiau deguonies: oda parausta ir išsausėja. Bandymas susišildyti galūnes dažniausiai padaro dar blogesnį darbą: nuo staigios šilumos jos ištinsta. Tokie kardinalūs temperatūrų svyravimai labai kenkia kraujagyslėms.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (2)