Geriau šlapia nei sausa
 
Kaip jau minėta, ašaros atlieka ir labai rimtas fizines funkcijas. Akims jos – kaip tepalai kokiam nors mechanizmui: ir padeda sklandžiau funkcionuoti, ir apsaugo nuo pašalinių dalelių, galinčių tą funkcionavimą apsunkinti ar sutrikdyti. Kompiuteriu daug dirbantys žmonėms patvirtins: sausų akių sindromas baisiai nemalonus negalavimas. Tuomet paprastai neišsiverčiama be dirbtinių ašarų – specialių akių lašų, kompensuojančių akių nebegebėjimą išskirti pakankamai skysčio, kad apsisaugotų nuo išdžiūvimo bei svetimkūnių, antraip viskas baigiasi lėtiniu uždegimu.
 
Tiesa, be tokių „apsauginių“ ašarų, vadinamu bazalinėmis, specialistai išskiria emocines. Jas mes pirmąkart praliejame dar kūdikystėje, kai savo riksmu, atrodytų, be priežasties varome iš proto mamas. Paskui užaugame, išmokstame tvardytis. Bet verkti gyvenime vis tiek tenka visiems be išimčių. Ir daugeliu atvejų toks emocinis išsiverkimas atneša nusiraminimą bei palengvėjimą.
 
Vienas populiariausių paaiškinimų, kodėl taip nutinka, yra kad su ašaromis iš organizmo pasišalina kenksmingos medžiagos ir streso hormonai – katecholaminai (tokie kaip adrenalinas), kortikosteroidai (kaip kortizolis).
 
Tiesos tame yra. Intensyviai verkiant ašarų sudėtis iš tiesų skiriasi nuo paprastų drėkinančių ašarų – jos tampa karčios tiesiogine šio žodžio prasme.
 
Beveik kaip narkotikai
 
Vis dėlto, kad ir kokia didelė vadinamųjų streso hormonų koncentracija būtų ašarose, tikėtis išverkti stresą yra naivu. Palyginkite patys organizmo gaminamą ašarų kiekį su jame cirkuliuojančio kraujo kiekiu, ir iškart taps aišku kodėl: normaliomis aplinkybėmis žmogaus ašarų liaukos išskiria nuo 0,5 iki 1 ml ašarų skysčio per parą, taigi per metus susidaro maždaug stiklinė, o kraujo yra net 5 litrai.