Žiovulys

Žiovulys – vienas iš mįslingiausių orgaizmo procesų. Vaikai pradeda žiovauti dar būdami mamos įsčiose. Tai būdinga praktiškai visiems – varliagyviams, paukščiams, žinduoliams ir netgi žuvims. Manote, kad žiovaujama tik iš nuobodulio arba dėl to, kad trūksta miego? Visai ne. Tyrimai rodo, kad šie dalykai visiškai nesusiję tarpusavyje. Žmogus gali žiovauti ir nenorėdamas miego – gali būti, kad jis jaudinasi arba jam tiesiog trūksta oro. Streso metu žiovulys yra visiškai normalus reiškinys: smegenys įtempiamos ir... pertempiamos. Tuoj pat įjungiamas apsauginis mechanizmas – žiovulio metu smegenys „aušinamos“. Gali būti, kad patalpoje trūksta deguonies, yra per karšta.

Dar sunkiau paaiškinti, kodėl žiovulys toks užkrečiamas. Viena iš teorijų teigia, kad suveikia labai senas mėgdžiojimo refleksas.

Kad ir kokios būtų žiovulio priežastys, gydytojai sutinka, kad sveikatai jis labai naudingas. Žiovulio metu kvėpavimo takai plačiai atsiveria, raumenys atsipalaiduoja, apima malonus jausmas. Tai padeda sumažinti stresą, nuovargį, psichinę įtampą, stimuliuoja smegenų ir ašarų liaukų veiklą, normalizuoja arterinį kraujospūdį, gerina nuotaiką, be to, pasitarnauja kaip puiki infarkto ir kitų širdies ligų profilaktikos priemonė.

Atminkite, kad kovoti su žiovuliu neverta – nebent viršininko kabinete.

Rąžymasis

Kas gali būti maloniau ryte už rąžymąsi... Po miego raumenys būna sustingę, jiems reikia šiokios tokios mankštos. Rąžymasis pagerina kraujotaką, žadina organizmą ir padeda pasiruošti darbui. Tuo metu pasitaiso ir nuotaika – rąžymasis veikia galvos smegenų malonumo centrą, stimuliuoja smegenų kraujotaką, regėjimo, skonio ir taktilinius pojūčius.