Dažniausiai manoma, kad pagausėjusio prakaitavimo priežastis – karštis arba didelis fizinis krūvis, tačiau pamirštama, kad tai gali būti ir prasidedančios ligos, ir kitų problemų požymis.
 
Psichinės kilmės prakaitavimas. Jei jaudinantis, išsigandus arba esant prislėgtos būsenos smarkiai prakaituoja atskiros kūno dalys (delnai, pažastys, pėdos, nugara, veido sritis tarp nosies ir lūpų), tai susiję su nervų sistemos jautrumu. Būna, kad delnai sudrėksta vien nuo minties, jog netrukus reikės su kuo nors sveikintis paspaudžiant ranką.
 
Padėti gali neurologas arba psichoterapeutas. Pirmiausiai specialistas išsiaiškins prakaitavimą sukeliančius veiksnius, o tada galės paskirti ir gydymą: vartoti raminamuosius vaistus ir žolelių preparatus, taip pat veikiausiai rekomenduos lankyti psichoterapijos seansus.
 
Kaip pagalbinę priemonę galima naudoti losjoną, pasižymintį sausinamuoju poveikiu, ir skystą talką.
 
Antsvoris. Kaip žinoma, apkūnūs žmonės prakaituoja dažniau ir smarkiau. Tai lengva paaiškinti – juk didesnis kūnas išskiria daugiau šilumos, o storas riebalų sluoksnis stabdo normalią šilumos apykaitą.
 
Bet organizmui būtina kaip nors atvėsti, taigi belieka vienintelė išeitis – prakaitavimas.
 
Norint išvengti to nemalonumo, tenka pasiryžti palieknėti. O kol pavyks to pasiekti, reikės mažiausiai du kartus per dieną praustis po dušu ir naudoti antiperspirantus (su aliuminio chlorhidratu).
 
Pravers ir liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, alūnų ar ąžuolo žievės nuoviras.
 
Paauglystės laikotarpis arba menopauzė.  Moterų, sulaukusių 45–50 metų, organizme sumažėja lytinių hormonų estrogeno ir progesterono lygis, o paauglių mergaičių – atvirkščiai, padidėja. Hormonų pusiausvyros pokyčiai ir sutrikdo šilumos reguliaciją.
 
Moterims sumažinti tą su menopauze susijusį nepatogumą padeda specialūs preparatai. Verta išbandyti ir botokso injekcijas į pažastis – jos slopina prakaito liaukų veiklą. O paauglėms prakaitavimo sukeliamą nepatogumą tenka tiesiog išlaukti, po kurio laiko jis baigsis savaime. Žinoma, higienos taisykles mergaitės turi žinoti ir jų laikytis.
 
Suaktyvėjusi skydliaukės veikla. Liga, kuria sergant skydliaukė išskiria per didelį hormonų tiroksino ir trijodtironino kiekį, vadinama tireotoksikoze. Dėl jos paspartėja medžiagų apykaita, taigi gausiai prakaituojama ir juntamas karštis net tada, kai aplinkos temperatūra visai nedidelė. Vėliau ligos požymių tik daugėja: prasideda nemiga, apima bendras silpnumas, ligonis tampa labai dirglus.
 
Pajutus pirmuosius tireotoksikozės požymius reikia kreiptis į endokrinologą. Po gydymo kurso savijauta ženkliai pagerės, nebevargins ir gausus prakaitavimas.
 
Kraujagyslių vegetodistonija. Viena iš vegetatyvinės nervų sistemos ligos apraiškų –  šilumos apykaitos pakitimai. Dėl distonijos periodiškai būna kraujagyslių darbo sutrikimo epizodų, taigi tuo metu pakinta ir aplinkos temperatūros suvokimas.
 
Rekomenduojama pasikonsultuoti su neurologu. Naudinga lankyti lengvojo kultūrizmo treniruotes, apriboti prakaitavimą skatinančių produktų –  aštraus skonio patiekalų, kavos, prieskonių, medaus, svaigalų – vartojimą.
 
Paveldimumas. Gausus prakaitavimas gali būti paveldimas, tada kovoti su juo visų sunkiausia, nes genetikos nulemtam prakaitavimui neturi įtakos nei mityba, nei bendra sveikatos būklė. Tokiais atvejais padėtį sunkina dar viena problema – prakaito kvapas būna labai aštrus.
 
Nesijausti nepatogiai padeda tik itin kruopštus higienos laikymasis: bent dusyk per dieną reikia praustis duše ir kaskart pasikeisti visus drabužius. O šie turėtų būti natūralaus pluošto. Patartina naudotis ir specialia kūno pudra, neutralizuojančia kvapus.
 
Ilgalaikis antibiotikų vartojimas. Gydantis mikrobus naikinančiais vaistais smarkiai pakinta žarnyno mikroflora, todėl sudirginama periferinė nervų sistema, ir imama smarkiai prakaituoti. Taigi būtina atkurti naudingąsias žarnyno bakterijas.
 
Šiuo tikslu galima gerti kefyrą arba vartoti maisto papildų, turinčių tų bakterijų, taip pat multivitaminų.
 
Nėštumas. Gausesnis prakaitavimas paprastai būdingas pirmąjį nėštumo trimestrą, kai moters organizmas tik bando prisitaikyti prie hormonų pokyčių (vienų sumažėja, kitų staiga padaugėja).
 
Šilumos reguliavimo sutrikimui taip pat turi įtakos greitas kūno svorio didėjimas. O jei nemažai kilogramų priaugama ir per antrąjį bei trečiąjį nėštumo trimestrus, prakaitavimas gali dar sustiprėti. Vis dėlto jokių gydymo priemonių imtis būsimoms mamytėms nereikia – pakanka reguliariai atlikti asmens higienos procedūras.