Kas slepiasi už mūsų ašarų? Kodėl kai kurie žmonės verkia daugiau, o kiti rečiau? Ir kaip geriausia susidoroti su ašaromis? Mokslininkai dalinasi savo žiniomis, tačiau vienaip ar kitaip paslapčių šioje srityje dar tikrai lieka.

Galite būti vienas iš tų žmonių, kurie puola verkti vos prie jų prisilietus, jau nekalbant apie tikrai graudžias šventes – jubiliejus, gimtadienius ir t.t. O jei per televizorių rodo nuskriaustus gyvūnėlius? Ašaros srūva tiesiog upeliais. O gal jūs net nepamenate, kada paskutinį kartą verkėte?

Kodėl mes verkiame?

Atsakymas – akivaizdus. Verkiame dėl to, kad jaučiamės labai laimingi, arba dėl to, kad mums liūdna. Tačiau tai tikriausiai skamba pernelyg paprastai.

Ašaros – fizinė išraiška į tam tikras emocijas (dažniausiai neigiamas). Tačiau pasitaiko, kad pravirkstame tiesiog iš nuostabos, pamatę kažką neįtikėtinai gražaus. Žmogus yra vienintelė gyvybė žemėje, kuri verkia norėdama išreikšti savo emocijas. Kai žmogus patiria gilius jausmus, kurie stipriai sukrečia smegenis, ašaros tarsi kompensuoja tą sukrėtimą. Verksmas – nuo mūsų pačių nepriklausantis refleksas. Tačiau vieni žmonės leidžia toms ašaroms lengvai ištekėti, o kiti iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti, nors jaučia, kad jos jau čia pat.

Galima sakyti, kad ašaros – tai tam tikras išgyvenimo mechanizmas, kuris suveikia tik tuomet, kai būtina išlieti savo emocijas. Be to, ašaros turi ir biocheminį tikslą. Manoma, kad ašaros padeda pašalinti streso hormonus ir toksinus iš organizmo. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai ašaromis bandoma manipuliuoti, pavyzdžiui pritraukti kieno nors dėmesį.